Paskutinę gegužės savaitę Europos Komisija Briuselyje suorganizavo Žaliąją Europos savaitę 2017 m., kurios tema – „Žali darbai žalesnei ateičiai“. Renginys orientuotas į Europos Sąjungos aplinkos politikos ir žaliųjų darbo vietų kūrimą bei prisidėjimą prie ekonomikos, tvarios ir socialiai atsakingos Europos Sąjungos augimo. Europos Sąjungos Žalioji savaitė 2017 pritraukė milijonus dalyvių iš visos Europos.
Karmenu Vella, Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę, bei kiti svečiai šios savaitės metu atsakinėjo į klausimus, kas yra žali darbai, kodėl mums jų reikia ir ar jie yra tvarios ateities garantas. Pagrindinė Žaliosios Europos savaitės 2017 mintis: „žalių darbų vietų sukūrimas yra triguba pergalė visiems: planetai, ekonomikai ir įdarbintiems žmonėms“.
Pasak Karmenu Vella, perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra remiamas Europos Sąjungos politikos ir padeda skatinti esminius pokyčius visai Europos Sąjungos ekonomikai. Įmonės kuria naujus tvarius verslo modelius bei pritaiko novatoriškus sprendimus siekdamos efektyviai naudoti išteklius. Tai leidžia sukurti daugiau darbo vietų arba esamos darbo vietos tampa žaliomis.
Kaip teigia K. Vella, nepaisant ekonominės krizės, ekologiškų prekių ir paslaugų sektorius auga, sparčiai kuriamos darbo vietos. 2014 m. buvo sukurta 4,2 milijonai žaliųjų darbo vietų, o tai beveik 1,4 mln. daugiau nei prieš penkiolika metų. Tačiau pastaruoju metu žaliųjų darbo vietų augimas gerokai sulėtėjo, nors potencialas kurti naujas darbo vietas dar lieka neišnaudotas.
Pasak K. Vella, Europos Komisija yra įsipareigojusi pereiti prie tvarios ekonomikos, prie žiedinės ekonomikos, kad galėtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvensijos. Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis renginyje pristatė Europos Komisijos darbotvarkę siekiant sukurti žaliąsias darbo vietas. Labiausiai bus orientuojamasi į šiuos sektorius: atsinaujinanti energetika, atliekų perdirbimas ir tvarkymas, ekologinis ūkininkavimas, tvarus transportas, vandens ir jūrų transportas.
Kiekviena Europos Žaliosios savaitės diena buvo orientuota į skirtingus aspektus: žalios darbo vietos kaime, žalios darbo vietos ir vanduo, dirbantieji dėl ekologiškesnės ateities, žali darbai vandenynuose ir žalios darbo vietos mūsų miestuose.
Europos Komisija sukūrė žiedinės ekonomikos teisės aktų paketą skatindama ūkio subjektus, kad būtų naudojamos visos turimos priemonės siekiant transformuoti mūsų ekonomiką, vystant žiedinę ekonomiką. Pasiūlymai didinti atliekų perdirbimo kiekius dabar yra derinami su Europos Parlamentu ir Taryba. Siekiant pagerinti pagrindinius žiedinės ekonomikos išteklius, yra tobulinama plastikų strategija ir ieškoma galimybių juos perdirbti efektyviau.
Aplinkosaugos įgyvendinimo peržiūra (angl. Environment Implementation Review) yra nauja priemonė paskatinti aplinkosaugos taisyklių ir politikos įgyvendinimą. Komisija tęs šalių dialogą su valstybėmis narėmis. Rugsėjį pradės veikti speciali „peer-to-peer“ priemonė, kurios dėka bus dalinamasi sėkminga patirtimi.
Pasak K. Vella, maždaug 4,4 mln. darbo vietų sukurta siekiant išsaugoti ekosistemas, iš kurių didžioji dalis priklauso „Natura 2000“ teritorijoms. Komisija yra įsipareigojusi įgyvendinti naują Natura 2000 veiksmų planą. Vienas iš veiksmų – pritraukti jaunus žmones – savanorius aplinkosaugininkus per Europos solidarumo korpusą, kuris padės jiems tobulinti naudingus įgūdžius ateičiai. Komisija sukūrė Europos solidarumo korpusą, paskyrė biudžetą artimiausiems trims metams ir sukūrė teisinį pagrindą, kad pirmieji savanoriai galėtų pradėti savo darbą jau šį rudenį.
Karmenu Vella atkreipė dėmesį, kad šiuo metu skiriamas didžiulis dėmesys aplinkosauginių gebėjimų tobulinimui, o mokymo programas ir kvalifikacijos kursus siekiama pritaikyti dirbantiems žmonėms. Europos Komisija formuoja uždavinius Europai ir siekia išplėsti bendradarbiavimą naujuose sektoriuose, skirdama didelį dėmesį atsinaujinančiai energijai ir žiedinei ekonomikai. Be to, K. Vella pabrėžė, kad siekiant šių tikslų neužtenka pritraukti tik valstybines institucijas. Daug svarbesnis vaidmuo turi atitekti privačiam sektoriui. Europos Žaliosios savaitės renginiuose buvo pristatyti verslo pavyzdžiai, tokie kaip IKEA, Sueco ir Qualibuild. Jų teigimu, žalioji ekonomika gali būti naudinga verslui.
Savo kalboje K. Vella taip pat paminėjo ir tai, kad judant link ekologiškesnės, žiedinės ekonomikos reikės didelių investicijų. Svarbu, kad investicijos apimtų ir privatų sektorių. Europiniai fondai gali padėti pritraukti privatų finansavimą į ekologiškesnius sprendimus. Skirtingi Europos Sąjungos finansavimo šaltiniai, tokie kaip LIFE programa ir regioninės plėtros fondas yra skirti padėti valstybėms narėms pereinant prie žaliosios ekonomikos.
Aplinkos projektų valdymo agentūra įgyvendindama „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“ projektą norinčius dalyvauti LIFE projektuose ir turinčius klausimų, kaip parengti gerą LIFE paraišką, kviečia rašyti elektroninius laiškus adresu: info@lifeprojektai.lt; naujienas apie LIFE programą rasite puslapyje: www.lifeprojektai.lt.
Projektą „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“ Nr. LIFE14 CAP/LT/000008 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa
PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: KRISTINA CIJŪNĖLIENĖ, APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪRA