Energetikos ministerija Latvijai, Lenkijai, Švedijai bei Estijai pristatė Lietuvoje kuriamą pajėgumų užtikrinimo mechanizmą ir galimą poveikį kaimyninėms šalims. Lietuvoje kuriamas naujasis pajėgumų užtikrinimo mechanizmas skirtas užtikrinti patikimą elektros energetikos sistemos darbą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygį po 2025 m.
Pagal ES teisinį reguliavimą, prieš pradėdamos taikyti pajėgumų užtikrinimo mechanizmus, valstybės narės turi atlikti išsamų tokių mechanizmų galimo poveikio kaimyninėms valstybėms tyrimą ir konsultuotis su tomis šalimis, su kuriomis jos turi tiesioginių tinklo jungčių.
Konsultacijos metu Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Estijos ministerijų, reguliuotojų ir perdavimo sistemos operatorių atstovams pristatyta nepriklausomų ekspertų („FTI France S.A.S.“ („Compass Lexecon“) atlikta studija, kuri įvertino planuojamo įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmo galimą poveikį Lietuvos ir kaimyninių šalių energetikos rinkoms.
Nepriklausomų tarptautinių ekspertų atlikta studija parodė, kad vien dėl pajėgumų užtikrinimo mechanizmo Lietuvoje mažės elektros energijos importo poreikis iš kaimyninių šalių – iki 15 proc. 2030 m., didžioji dalis elektros energijos būtų iš Lenkijos. Remiantis poveikio aplinkai išvadomis, Lietuvoje kuriamas pajėgumų užtikrinimo mechanizmas iš esmės nedarys poveikio kaimyninių šalių elektros rinkoms – kaimyninių kainų zonų energijos kainoms poveikis būtų minimalus vidutiniškai 0,02–0,12 €/MWh.
Šiuo metu Seime svarstomas Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektas, kurį patvirtinus būtų įgyvendintas pajėgumų užtikrinimo mechanizmas. Lietuva, kaip ir daugelis ES šalių, elektros energetikos sistemoje susiduria su panašiomis problemomis – trūksta paskatų vystytis patikimai, prieinamai, lanksčiai ir konkurencingai elektros energetikos sistemos pajėgumų rinkai. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas yra vienas konkurencingiausių būdų šiai problemai spręsti.
Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas bus įgyvendinamas organizuojant technologiškai neutralius aukcionus. Tai reiškia, kad aukcionuose galės dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos įrenginiai, bet ir kaupimo įrenginiai (pavyzdžiui, baterijos), nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomi įrenginiai.
Aukcionuose galės dalyvauti ne tik esami elektros gamybos įrenginiai, bet ir būsimi elektros energijos generacijos šaltiniai, kurie turėtų būti įrengti iki 2025 m. Pajėgumų užtikrinimo mechanizme galės dalyvauti ir kitos ES valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema yra sujungta su Lietuvos elektros energetikos sistema, fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, valdantys esamus pajėgumų įrenginius toje valstybėje narėje.
Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimas yra svarbus, siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų tikslų, susijusių su elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, vietinės elektros gamybos didinimu ir sklandžia Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos energetikos sistema.