Gandrinės – šventė bendrystei skatinti. Kovo dvidešimt penktąją minimos Gandrinės, kurios dar vadinamos Blovėščiumi. Ši šventė dabar yra beveik užmiršta, ją bando atgaivinti senųjų baltų tikėjimų atkūrimo entuziastai. Gandrinės nuo seno buvo graži šventė bendruomeniškumui ugdyti. Žmonės ruošdavo vaišes, lankydavo vieni kitus, vaišindavosi krupniku, kepdavo pyragiukus, keldavo gandralizdžius. Jaunimas susirinkęs kokioje nors sodyboje žaisdavo žaidimus.
Lietuvos nacionalinis paukštis
Šis gražus paukštis – paskelbtas Lietuvos nacionaliniu paukščiu. Jį aptinkame ten, kur žemės ūkis nėra intensyvus arba žmonės verčiasi ekologine žemdirbyste. Jis savotiškas gamtosaugos būklės indikatorius. Gandras minta mažais stuburiniais gyvūnais ir ropliais: graužikais, kitų paukščių jaunikliais, rudosiomis varlėmis, žuvytėmis, gyvatėmis, vabzdžiais. Ten, kur gamtosaugos nepaisoma, išnaikinami tie gyvūnai, kuriais minta gandras ir gandrų ima mažėti. Gandrai kenčia nuo chemizacijos, apsinuodija įvairiomis cheminėmis medžiagomis, nuo kurių kenčia net gandriukai lizduose. Gamtininkai pastebėjo, kad lizduose lieka neišsiperėjusių gandriukų. Daug žūsta gandrų nuo orinių elektros laidų.
2009–aisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo įgyvendinti ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projektą “Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje”
Gandras senuosiuose tikėjimuose
Gandras nevengia žmonių sodybų, naikina pavojingus roplius todėl tikėta, kad jis yra Dievų pasiuntinys. Buvo manoma, kad gandras apsaugo sodybą nuo gaisro arba įspėja apie nelaimę, palikdamas sodybą. Žmogus, nuskriaudęs gandrą, susilaukdavęs bėdos.
Stebėdami gandrus, žmonės spėdavo orus ir ar geri bus metai. Jei gandras švarus – lauk giedros, jei murzinas – bus lietaus. Jei gandrai vaikus meta iš lizdo – metai bus nederlingi.
Gandras pranašavo sėkmę. Ten, kur stabtelėdavo praskrendantys gandrai – lauk vestuvių, sklendžiantį gandrą pamatai – lauk sėkmės. Jei mergina pamato parskridusį tupintį gandrą – visus metus tėvų namuose tupės.
Gandras vaikanešys
Anot legendos, Dievas pagailėjęs nuliūdusios ir vaikų negalinčios susilaukti poros, pasiuntė gandrą jiems nunešti ryšulėlį. Gandras palikęs ryšulėlį ant palangės. Vos moteriškė palietė tą ryšulėlį, pasigirdo vaiko verksmas.
Demografai skėsčioja rankomis, kad gandrai nepakankamai darbštūs. Influencijos ( įtakos mąstymui) specialistai, remiantys darbdavius aiškina, kad per daug turtingai gyvename, nes didelės šeimos būdingos skurdžioms šalims. Pigios darbo jėgos šalininkai ramina – neištuštės Lietuva, privešime ekonominių migrantų. Tiesa, ji panašės į Babelio bokšto statytojų šalį, bet bus normaliai apgyvendinta. O gal būt reikėtų galvoti ne apie Babelio bokštą, o apie lankstesnius darbo grafikus, šeimai išlaikyti pakankamą atlyginimą, organizuoti darbą namuose, kukliau švęsti šventes ,statyti ir sąžiningai apgyvendinti socialinius būstus? Tada ir gandras drąsiau sukinėsis po jaunų žmonių kiemus.