Peržvelgus Lietuvos teatrų 2024 metų repertuarus, į akį krenta tai, kad premjeriniams spektakliams yra pasirinkti užsienio šalių kūrėjų draminiai kūriniai, parašyti anksčiau, tačiau aktualūs ir šiandien.
Pavyzdžiui, Vilniaus nacionaliniame dramos teatre, Klaipėdos ir Šiaulių dramos teatruose statomi prancūzų, japonų ir šveicarų menininkų scenai pritaikyti veikalai. Apie spektaklius – naujus ir daug kartų rodomus visą informaciją pateikia interneto svetainė: www.pickvibe.lt/p/renginiai/spektakliai.
Apie ką pasakoja premjerinis Vilniaus nacionalinio dramos teatro spektaklis „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“?
Vilniaus LNDT teatre režisierius Gintaras Varnas šiuo savo pastatymu žiūrovų klausia, ar mažas žmogelis turi teisę griauti nusistovėjusią visuomeninę santvarką. Dar trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prancūzų siurrealistas R. Vitrac sukūrė satyrinį veikalą apie šeimą, kurioje tėvai puoselėjo veidmainiškos, bailios ir miesčioniškos visuomenės kuriamą „gerovę“ garantuojančią aplinką.
Tuo tarpu jų chuliganiškos prigimties vaikai veikė visiškai priešingai, tėvų „rojų“ griaudami iš pagrindų. Anot režisieriaus, ši pjesė mūsų dienomis iš naujo aktualiai suskamba, nes ji griauna stereotipinius nusistatymus.
Kokią staigmeną Klaipėdos dramos teatras ruošia savo žiūrovams?
Nuo vasario mėnesio Klaipėdos dramos teatre režisierius D. Krymovas pradėjo repetuoti žymaus japonų rašytojo H. Murakamio romano „Kafka pakrantėje“ inscenizaciją. Spektakliui pasirinktas pavadinimas „Rekviem“, jo premjera planuojama gegužės 11 dieną. Vaidinimui pasirinkta gana sudėtinga tema, gvildenanti aktualias filosofines variacijas apie vaikystę, vaikų ugdymą, meilės ir gyvybės prasmės paieškas.
Apie ką savo žiūrovus mėgins perspėti Šiaulių dramos teatras?
Šiaulių dramos teatras yra pasiruošęs savo žiūrovus pakviesti į premjerinį vaidinimą, pastatytą pagal šveicarų dramaturgo Makso Frišo absurdo žanro pjesę „Bydermanas ir padegėjai“, kuri parašyta prieš 66 metus. Kad ir daug metų pralėkė nuo jos sukūrimo, pjesė nepraranda populiarumo ir šiandien. Ji pasakoja apie tai, kad žmogaus pastangos gyventi kokybiškai, kai kiti to nenori, yra bergždžios.
Anot pjesės statytojo režisieriaus Gildo Aleksos, mūsų laikų europiečio sąmonėje šis veikalas paliečia esminę ir nuolat mėginamą sau įteigti mintį, jog visos nelaimės atsitinka tik kitiems, kažkur toli nuo jo gyvenantiems asmenims, nors tuo tarpu pats didžiausias, galintis smarkiai pakenkti niekadėjas, gyvena pašonėje.
Toks kolektyvinis pavojaus neigimas yra būdingas visai vakarietiška save laikančiai visuomenei, kuriai įprastas meluoti sau pačiai.