Vilniaus tarptautinis kino festivalis (VTKF) „Kino pavasaris“ yra didžiausias ir svarbiausias kino renginys Lietuvoje. Per daugiau nei dvidešimt metų jis tapo šalies kultūrai ypač įtakingu ir labiausiai lankomu renginiu.
2018 m. festivalis sulaukė daugiau nei 116 tūkstančių lankytojų, net 2 300 žiūrovų daugiau nei praėjusiais metais. Šiais metais festivalis vyksta net 19-oje miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, ir Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose ir Varėnoje, Mažeikiuose, Jonavoje, Telšiuose, Tauragėje, Visagine, Druskininkuose, Šakiuose ir Birštone.
Kasmet kruopščiai atrenkama filmų programa užtarnavo festivaliui tiek žiūrovų, tiek pasaulio kino industrijos profesionalų pagarbą.
Praėjusiais ir šiais metais Šiauliai džiaugiasi labiausiai augančia festivalio auditorija. Besidominčių „Kino pavasario“ filmais atsiranda vis daugiau ir daugiau.
Kiekvienais metais festivalio „Kino pavasaris“ metu, Šiauliuose galime išvysti žavią merginą, kuri pasitinka visus su plačia šypsena, pasilabina ir palinki gero kino. Kalbiname menininkę ir iliustratorę – Eglę Narbutaitę, kuri dirba kaip kino festivalio savanorė.
Egle, ką tau pačiai reiškia Kino pavasaris?
Eglė: „Nuostabius filmus ir į juos ateinančius gražius žmones. Man gera dirbti festivalyje, nes žinau, kad siūlome ne tik gerą turinį, bet ir patirtį. Manau žiūrovai tai vertina. O aš pati pasisemiu labai daug įkvėpimo iš filmų, tikrai jaučiu, kaip filmai augina ir edukuoja. Todėl dirbu su meile ir esu labai dėkinga visiems, kas man padeda. Šiauliuose vienam būtų labai sunku skleisti žinią. Jaučiu labai daug palaikymo iš žmonių, draugų, kolegų. Žmonės, kurie sutinka pristatyti filmus, kultūrinės įstaigos, kurios priima festivalio renginius, žiniasklaida, miesto savivaldybė, draugai, ištikimi žiūrovai, savanoriai – Šiauliuose su festivaliu niekad nesijaučiu viena. Jaučiu, kaip festivalis trumpam suvienija miestą ir kartais man iš ausų rūksta meilės dūmai.“
Šiauliuose Kino pavasaryje Jus galima matyti jau kelintus metus iš eilės. Kada pirmą kartą tau pačiai teko susidurti su Kino Pavasario festivaliu? Gal prisidėjote prie jo kūrimo Lietuvoje?
Eglė: „Prie „Kino pavasario” prisijungiau 2015 m. Tai buvo pirmi metai, kai jis tuo pačiu metu vyko keliuose miestuose. Šiauliuose „Kino pavasaris“ vykdavo ir anksčiau, tačiau trukdavo tik kelias dienas ir būdavo parodomi tik keli filmai, kurie beveik nesusilaukdavo žiūrovų. Tai jei ir prisidėjau, tai galbūt tik prie festivalio augimo Šiauliuose. Tikiu, kad visi kas dirba festivalyje iš dalies ir yra jo kūrėjai. „
2018 m. festivalyje buvo pristatyti 168 filmai, įvyko 1 183 seansai. Šiais metais programa nesikeičia, žiūrovai kviečiami pamatyti tiek stiprius debiutantų, tiek pripažintų meistrų darbus. Gausi programa žiūrovų patogumui suskirstyta tik į penkias programas: „Metų atradimai“, „Festivalių favoritai“, „Meistrai“, „Kritikų pasirinkimas“ ir Europos debiutų konkursas.
Egle, papasakokite, kaip vyksta filmų atranka į šį festivalį ? Kiek žmonių tame dalyvauja?
Eglė: „Kino pavasario“ programos sudarytojų komanda visus metus keliauja po festivalius ir žiūri begales filmų. Tuomet tarpusavyje nusprendžia, ką atsirinkti. Tai ilgas, sudėtingas ir daug žinių bei patirties reikalaujantis procesas. Filmai yra kruopščiai atrinkti be galo patyrusių ekspertų: Mantės Valiūnaitės, Aistės Račaitytės, Dovilės Raustytės ir Gedimino Kuktos. Jiems atrinkus filmus yra įtraukiama tarptautinių kritikų komanda, kurie išsirenka savo favoritus, todėl turime programą „Kritikų pasirinkimas“. Šiemet festivalis įgyvendino naują projektą „Jaunieni programeriai“ – tai jauni, kinu besidomintys moksleiviai, kurie atsirenka jiems patinkančius filmus. Taip festivalis siekia pažinti savo jaunąją auditoriją. Taigi visgi pagrindinę komandą sudaro 4 žmonės.“
Kokie Jūsų pačios šių metų Kino Pavasario festivalio filmai favoritai?
Eglė: „Kol kas neišdildomą įspūdį paliko filmas „Neliesk manęs“, kol kas jis mano favoritas. Jį rodysim balandžio 2 d. Tai filmas, skirtas susimąstymui, jis keičia. Be galo patiko serialas „Kenkenas ir ateiviai“ – tai mano tipo humoras. Be galo originaliai atspindintis dabartinę padėtį Europoje. Labai įsikvėpiau žiūrėdama dokumentinį filmą apie „Matangi/Maya/M.I.A.“ na ir tikrai įspūdį paliko dokumentinis filmas „Šefas Flynnas“. Pastarąjį rodysim balandžio 1 d. Dar labai laukiu lietuviškų premjerų „Saša buvo čia“, „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ ir uždarymo filmo „Rūgštus miškas“. „
Šie metai tau ypatingi tuo, kad festivalyje rodomas lietuviškas filmas, prie kurio teko prisidėti. Apie ką šis filmas?
Eglė: „Man teko dirbti prie trumpametražio filmo „Šeima“ (rež. Titas Laucius). Jame prisidėjau prie dailininkų komandos. Tai filmas apie mus visus – santykius, tam tikras susikaupusias įtampas šeimoje. Kaip bebūtų, tai yra labai subtilaus humoro komedija. Manau kiekvienas atras save ir garsiai iš to pasijuoks. Labai norėčiau pakviesti į šio filmo peržiūrą balandžio 2 d. 18 val. Pats režisierius Titas Laucius atvyks pristatyti savo filmo ir po seanso galės atsakyti į klausimus. Seanso metu bus parodyti dar trys lietuviški trumpametražiai filmai. Labai rekomenduoju, tai labai talentingų ir perspektyvių režisierių darbai. Jaučiu, kaip šiaulių žiūrovai labai nedrąsiai renkasi lietuviškus filmus, todėl labai visus raginu ateiti ir susipažinti su lietuvių kūrėjų darbais, kad šios dvejonės išsisklaidytų – lietuviškas kinas auga ir tobulėja labai sparčiai. O festivalyje rodomi lietuvišku filmai – lygiai taip pat kruopščiai atrinkti.“
Šių metų kino pavasaris ragina sustoti ir neskubėti, nes tik tada įsijungia vaizduotė. Kokį filmą rekomenduotumėte poilsiui, žmogui, pavargusiam nuo nuolatinio skubėjimo?
Eglė: „Net ir labai pavargę žmonės turi labai skirtingus skonius filmams. Tiems, kas nori tiesiog gerai praleisti vakarą rekomenduočiau „Netikėta meilė“, „Panikos ataka“, „Šefas Flynnas“, be galo gražų filmą „Maja“. Kai kurie po ilgos darbo dienos nori panirti į kitą realybę, būti lengvai sukrėsti ir išeiti iš filmo susimąstę. Jiems rekomenduočiau „Kafarnaumas“, „Vagiliautojai“, „Širdžių dama“, „Čia buvo Saša“, „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ . Na, o filmas „Mano mažoji sesutė Mirai“ – rekomenduoju visai šeimai, ypač tėvams. Pažadu, kad po ilgos darbo savaitės visa šeima turės labai gražią patirtį. Nuostabus nuostabus filmas visai šeimai.“
Kiekvienais metais per festivalį jus galima pamatyti Šiauliuose ir greičiausiai ne šiaip sau. Kuo tau brangus šis miestas?
Eglė: „Šiauliai man yra gimtas miestas. Kad ir kiek šis miestas man nepatiktų, aš jį myliu. Miestas man nei gražus, nei kažkuo išsiskiriantis iš kitų, bet vistiek jis man brangus. Aš nebijau pasijuokti iš jo. Šiauliai man primena kompleksuotą paauglį, ieškantį savęs, savo identiteto. Nors jo ieškoti nereikia, jis susiformuos savaime. Aš pati, jaučiu, turiu klajokliškų genų, tad prie vietos prisirišu tiek, kiek mane pririša žmonės. Todėl mane labiausiai Šiauliuose traukia ir įkvėpia būtent žmonės. Matydama, kiek gražių, kuriančių, talentingų žmonių čia gyvena, žinau, kad Šiauliai gerose rankose. Visada džiaugiuosi prisidėti prie miesto kūrybinių projektų. Na ir ei – Šiauliuose gyvena mano nuostabi mama. Štai kas miestą daro man brangų.“
Dėkoju tau už pasakojimą, rekomendacijas ir įžvalgas. Susitiksime kitas metais dar pilnesnėse „Kino pavasario“ salėse.
Kalbino: Inga Karickienė