Kai vietos neturi žemėje… atrodo visas pasaulis tavo, bet kam jis tau, kai neturi savo žmogaus. Lakstai aplink miestelį, nuo žmogaus prie žmogaus pabrukus uodegytę… jauna dar širdelė ir baugšti.
Atrodo skuosdavo šunytė per gatvę greitai, bet kartas buvo lemtingas. Kliudė mašina gležną šunytę ir žinoma… nukūrė, juk suprantama, turi reikalų!!!
Ir vėl viena…su visu pasauliu ir be vietos jame. Tu maža rusva kalytė, o skausmas begalinis. Taip ir rado žmonės virpančią visu kūneliu, nuo šalčio, baimės ir kūną veriančio skausmo. Neabejingi žmonės ieškojo pagalbos ir surado. Ačiū mūsų savanorei, jos darbai ir užimtumas, sutiko palaukti ir ji kuo greičiau išlėkė pas nelaimėlę…
Atslūgo bent tiek, ji saugi ir eilėje pas veterinarus…”Skauda mažute, bet luktelk rašome apie tave, pamatysi kiek yra gerų žmonių…” PAŽADAME, TU TURĖSI ŠIAME PASAULYJE VIETĄ BŪTENT TAU…
