Klaipėdos traukinių stotyje esantis kone vienintelis mieste nemokamas viešasis tualetas kaip magnetas traukia benamius. Anot aplinkos tvarkytojo benamiai šiame tualete ne tik, kad atlieka gamtinius reikalus, tačiau tokia pastogė tampa ir persirengimo ir prausimosi vieta.
Aplinkos nespėjantis tvarkyti darbuotojas nebežino kokių reiktų imtis priemonių. Geležinkelio apsaugos darbuotojai taip pat bejėgiai.
Benamius sutinkame elgetaujančius miesto centre, jais nesidžiaugia bibliotekų lankytojai, vargsta karitatyvinių organizacijų savanoriai, medikai. Jie potencialūs ar realūs tuberkuliozės platintojai, visur, kur jie pasirodo, juos lydi netvarka, nešvara, galvos ir rūbų parazitai. Kyla klausimas – kodėl užgeso jų žmogiškoji sielos kibirkštis? O gal jie, pernakvoję viešame tualete ar kur nors prie šiukšlyno, turėtų ateiti į diskusijas ir atsisėsti šalia tų, kurie oponuoja prieš alkoholio prieinamumo ribojimą.
Gal juos reikėtų pakviesti svarstyti „puikių reformų“, kuriose numatyta šimtai priemonių darbo efektyvumui ir pelningumui didinti ir užmirštama, jog išmestas iš darbo žmogus neištirpsta.
Ilgalaikė bedarbystė, benamystė pamažu atima darbinius įgūdžius, sveikatą, nepalieka vilties ateičiai, o vėliau ir mintis apie gyvenimą, ateitį, darbą. Benamius pirmyn eiti skatina alkis, svaigulio (pamirštos realybės) paieškos, šaltis ir skausmas.
Jautresni bibliotekų lankytojai kompiuterių klaviatūras liečia tik su guminėmis pirštinėmis. Gyventojai patyliukais naikina suoliukus, kad šiais nesusiviliotų kraupūs atskirties šešėliai. Aprangos kodo nėra ir pašto skyriuose, medicinos įstaigose.
Apie sužeistą, benamį gyvūną skubame pranešti gyvūnų globos tarnyboms ir jos pasirūpina. O atskirties žmogui, kuris atprato nuo žmogiško gyvenimo, suteikta laisvė. Miesto svečiai gali patirti nepakartojamų įspūdžių, vos išlipę iš traukinio. Kas užtikrins, kad visuomeninis šiukšlynų kontrolierius smagiai nepaspaus rankos muzikos virtuozui, rašytojui, dailininkui, fotožurnalistui ir pasisveikinęs nepasakys: „dėl žvėrelių nuo apykaklės dingimo pretenzijų neturiu.“
Mindaugas Jonušas