Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis plaukikas Mindaugas Bružas, kuriam vaikystėje medikai po skaudžios avarijos prognozavo ateitį neįgaliojo vežymėlyje, pasidalijo savo patirtimi ir apie lyderio sąvybes papasakojo Klaipėdoje vykstančio projekto „Svajonių komandos“ dalyviams.
„Norint bet ko gyvenime pasiekti, reikia didžiulio užsispyrimo, kantrybės ir juodo darbo. Neretai būna, kad būtent likimo smūgiai užgrūdina ir paskatina dar labiau siekti savo užsibrėžtų tikslų. Tai įrodo ir mano gyvenimo patirtis: esu laužytas, klijuotas, lipdytas, bet nuo to mano užsispyrimas tik didesnis“, – akcentavo 1996 metų olimpinis dalyvis.
Jis savo pasakojimu ir gyveniniška patirtimi įkvėpė bemaž tris dešimtis Klaipėdos mokyklų kūno kultūros mokytoju ir būrį jaunųjų lyderių.
Projektą „Svajonių komandos“ organizuoja Britų taryba Lietuvoje kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Šiais metais projekte dalyvauja 14 Klaipėdos mokyklų, 28 pedagogai ir 56 jaunieji lyderiai.
Projektą užbaigs birželio 2 dieną „Švyturio“ arenoje vyksiantis finalinis renginys – „Aktyvi mokyklos diena“, kurioje jaunieji lyderiai praves edukacinius užsiėmimus Klaipėdos penktokams ir šeštokams.
Iš naujo mokėsi vaikščioti
M. Bružas kaip šiandien pamena lygiai 30 metų senumo kraupų auto įvykį.
Iš treniruotės su tėčiu einant namo, pėsčiųjų perėjoje juos partrenkė automobiliu lėkęs girtas vairuotojas. Berniukui septyniose vietose lūžo koja, tėvui buvo sutrenkta galva ir kelis.
„Man tada buvo 13 metų, dabar man jau 43-eji. Tad praėjo 30 metų. Lygiai pusę metų gulėjau ligoninėje. Darė sudėtingas operacijas, į koją dėjo strypus. Keturis mėnesius pragulėjau lovoje ant čiužinio ir lentos. Raumenys buvo visiškai suglebę, lyg pliušinio meškiuko. Pirmą kartą atsistojęs, akimirksniu susmukau ant žemės. Teko beveik iš naujo mokytis vaikščioti. Gydytojai sakė, kad geriausiu atveju vaikščiosiu tik su lazdele“, – ne itin malonaus periodo detales pasakojo sportininkas.
M. Bružas ligoninėje naktimis sapnuodavo plaukimą, varžybas.
„Kai sužinojau, kad mane rengiasi paleisti iš ligoninės namo, mamai pasakiau: atvežk plaukimo aprangą, važiuosime ne namo, o į baseiną, – plaukikas iš Klaipėdos prisiminė sunkius išgyvenimus.
„Nuvežė mane su ramentais, įkėlė į baseiną, o širdis iš džiaugsmo spurdėjo. Panašūs įvykiai labai pakeičia mąstyseną ir požiūrį į gyvenimą“, – teigė daugkartinis Lietuvos plaukimo rekordininkas.
Nuo tos dienos vaikinas kasdien dar intensyviau sportavo ir, kaip pats sakė, tiesiog akyse keitėsi: „Po trijų savaičių atėjau pas gydytoją be ramentų ar lazdelių. Gydytojai žiūrėjo į mane išpūtę akis, lyg į stebuklą“. Po patirtos skaudžios avarijos praėjus dviem mėnesiams, M. Bružas jau dalyvavo 14-15 metų vaikinų šalies čempionate.
„Tuo metu dar negalėjau šokti nuo pakylos. Teisėjai žinojo mano bėdą ir leido atsispirti nuo sienelės. Nors dėl šios priežasties starte gerokai atsilikau, tačiau savyje buvau sukaupęs tiek pykčio ir jėgų, kad pajėgiau iškovoti pirmąją vietą. Tuomet pirmą kartą apie mane rašė laikraščiuose. Manyje įsiplieskė dar didesnė ugnis. Taip buvau užsivedęs, kad progresuodavau kone dienomis“, – pasakojo M. Bružas.
Mindaugui dar nebuvo nė šešiolikos metų, kai jį įtraukė į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę.
Studijavo Amerikoje
Po likimo smūgio atsitiesęs plaukikas varžėsi Baltijos šalių čempionate su 5-7 metais vyresnėmis pasaulinio lygio varžybose dalyvaujančiomis plaukimo žvaigždėmis.
Užsispyręs ir darbštus vaikinas vėliau dalyvavo Europos, pasaulio čempionatuose ir 1996 metais pateko ten, apie ką daugelis sportininkų gali tik pasvajoti, – jis dalyvavo Atlantos olimpinėse žaidynėse.
„Dalyvauti olimpiadoje – neapsakomas jausmas. Žaidynėse pilna sporto žvaigždžių. Jei gatvėje pamatytum Michaelą Jordaną, visą savaitę apie tai galvotum. O ten kas minutę matai žvaigždę. Išgirsti tiek daug informacijos, pamatai tiek daug įspūdžių, kad ten nuvykęs vos nepamiršti, ką išvis veiki ir kokiu tikslu atkeliavai“, – juokėsi buvęs olimpietis.
„Po olimpiados buvau išsekęs. Gydytojai patarė kurį laiką pailsėti. Tiesą pasakius, plaukimas – arklių sportas. Nuplaukti per dieną 16-17 kilometrų nėra paprasta. Daugiausia per dieną esu nuplaukęs 21 kilometrą. Po tokių treniruočių esi „išgręžtas“, nieko nesinori. Tiesiog kaip lapas krenti į lovą“, – pasakojo M. Bružas.
Kiek pailsėjęs ir susitvarkęs sveikatos reikalus M. Bružas priėmė JAV trenerių pasiūlymą studijuoti ir treniruotis Amerikoje.
„Studijavau tarptautinį verslą. Ten universiteto sportininkai – labai gerbiami. Į juos žvelgiama visai kitaip nei Lietuvoje. Nuolat būdavo rengiami susitikimai su komandos gydytojais, dietologais. JAV studijuojantys sportininkai gauna didžiules stipendijas, apmokami mokslai. Pačiam sumokėti 17 tūkstančių dolerių už semestrą būtų buvę neįmanoma“, – pripažino M. Bružas.
Net ir būdamas JAV, klaipėdietis nuolat domėjosi šalies plaukimo sporto įvykiais, gynė jos garbę Europos čempionate ir gerino šalies rekordus.
„Kartą grįžau Kalėdų atostogų, o Anykščiuose vyko Lietuvos čempionatas. Ir vėl pagerinau šalies rekordą bei iškovojau keturias prizines vietas. Tuomet treneriai jau buvo mane primiršę, o še tau atsiradau vos ne iš dangaus ir visiems nušluosčiau nosis“, – neslėpdamas pykčio pasakojo atletas.
M. Bružas Amerikoje išbandė ir plaukimo trenerio duonos.
„Treniravau vaikus ir studentus, kurie jau buvo aukštame lygyje. Supratau, kad tai galiu, bet tai nėra tai, ką aš noriu ir galiu daryti. Norėjau kažko kito ir pasukau į verslą. Dabar sėkmingai dirbu verslo srityje ir tuo džiaugiuosi. Lietuva – mano žemė. Norėjau grįžti į gimtinę ir čia jaučiuosi laimingas“, – akcentavo M. Bružas.
Apie projektą „Svajonių komandos“
„Svajonių komandos“ – tai unikalus projektas, skirtas per sportines veiklas ugdyti mokinių lyderystę, organizacinius gebėjimus, bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžius bei suteikti žinių ir gebėjimų pedagogams ugdant mokinių tarpe lyderystę ir kitas XXI amžiaus kompetencijas, taip pat skatinti Klaipėdos regiono mokyklų bendradarbiavimą.
„Projektas „Svajonių komandos“ – labai naudingas: daug teorijos, praktikos, bendravimo. Buvo dvi sesijos – 7 dienos mokymų, dar laukia dvi sesijos. Galutinis projekto etapas – „Švyturio“ arenoje vyksiantis renginys. Bus proga pademonstruoti tai, ką išmokome”, – pasidžiaugė į projektą „Svajonių komandos“ įsiliejęs Hermano Zudermano mokyklos kūno kultūros mokytojas Rokas Aukštikalnis.
Jam antrino „Žaliakalnio“ gimnazijos kūno kultūros mokytoja Svetlana Morozova.
„Kalbame daug apie motyvaciją užsiimti sportu, siekti lyderystės, kad jaunimui degtų akys. Dabar šiuolaikinių technologijų amžius, tad jaunąją kartą motyvuoti, išjudinti nėra taip paprasta. Džiaugiuosi, kad dalyvauju šiame projekte, lektoriai dirba nauju požiūriu ir atnosfera – superinė. Nekantriai laukiame finalinio renginio. Bus labai įdomu viską patirti per praktiką“, – kalbėjo aktyvi „Svajonių komandos“ projekto dalyvė.
Ji pasidžiaugė, kad keliama pedagogų, kaip mentorių, kvalifikacija.
Po mokymų pedagogai grįš į savo mokyklas. Lygiagrečiai mokiniai, kurie yra susiskirstę į komandas (jų mokymai jau įvyko sausį) teikia paraiškas projektų finansavimui gauti.
Gavę finansavimą kovo-balandžio mėnesiais išbandys savo edukacinius užsiėmimus.
Balandžio 20-22 d. vyks susitikimai, kuomet mokymų vadovai konsultuos moksleivių komandas kaip tobulinti savo edukacinius užsiėmimus.
Birželio 1 d. pirmą kartą susitiks visi projekto nariai vienoje vietoje. Įvyk spasiruošimas kitos dienos renginiui. Birželio 2 dieną vyks renginys „Aktyvios mokyklos diena“. Į renginį susirinks Klaipėdos šeštokai-septintokai, jiems edukacinius užsiėmimus ves jaunųjų lyderių komandos.
Birželio 3-5 d. vyks projekto vertinimas ir uždarymas. Dalyviai aptars, kaip pasikeitė jų supratimas kompetencijų, olimpinių vertybių ir kokį pokytį jiems davė dalyvavimas šiame projekte.
Autorius: Paulius Matulevičius
