Šių metų pradžia buvo vėjuota, žiema negailėjo sniego, kito orai. Matyt, per Užgavėnes žiemą prašėme neužsibūti, palikti mūsų kiemą kimiais balsais. Sunkiai džiūsta laukai, vėluos pavasario darbai. Taigi, pavasaris neketina būti ankstyvas. Tik poetiškos širdys skuba pavasario link.
Klaipėdiečiai, Žemaitijos rašytojų bendrijos nariai sulaukė ankstyvo Poezijos pavasario. Jei raginimas „Žiema, žiema, eik iš kiemo“ šaltajam metų laikui nė motais, bendrijos nariai nutarė pasikviesti pavasarį širdies šilumos kupinomis eilėmis. Pirmoji renginio dalis buvo kūrybingų asmenybių praėjusių metų ataskaita visuomenei, o antroji – visuotinis rinkiminis organizacijos susirinkimas. Renginys vyko Klaipėdos savivaldybės viešojoje I. Kanto bibliotekoje, Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje.
Poezija ir pavasaris neišskiriami dalykai: alksnių žirginiai, gluosnių ir karklų kačiukai, kupini gyvybinių jėgų pumpurai, dar snieguotoje užuovėjoje į saulę besistiebiantys snieguolių žiedeliai, skaistus žibučių mėlynumas kelia spalvų, žiedų margumo ilgesį, širdys prisipildo pavasarinių stebuklų, gamtos ir žmogaus sielos atsinaujinimo laukimo- visa tai suteikia jausmų pliūpsnį poetui ir tiesiog tarsi įsako ieškoti plunksnos kūrybai.Pavasaris- tai įkvėpimo laikas, o atėjęs įkvėpimas neleidžia sielai nurimti ištisus metus. Todėl kūrybos derlių tikslinga skaityti ir aptarti pavasarį, kuris teikia ypatingo jautrumo ir džiaugsmo, kad esi su poezija.
Metai buvo kūrybingi: parengti du poezijos almanachai, kelias knygas išleido bendrijos nariai. Aktyviai knygą mažuose miesteliuose populiarino Rita Bijeikytė – Gatautė.
Renginio programa buvo gana plati, norėta suteikti žodį kiekvienam renginyje dalyvavusiam bendrijos nariui. Poezijos posmuose skambėjo jai būdingi motyvai tėvynės meilė, pavasarinės gamtos grožis, vertybės, kurios taip svarbios žmogaus gyvenime.
Elena Kubilienė savo pasisakyme teigė, jog noras kurti, rašytojo plunksnos ilgesys – tai esanti duotybė ir tam kūrybiniam impulsui reikia paklusti. Nes visa tai, kas subręsta širdies gelmėse turi būti ir išsakyta, ir išgirsta. Irena Linkauskienė sudomino auditoriją metafora apie žmogaus gyvenimo misiją : Gyvendamas žmogus palieka pėdas. Jei jos gilios, atsiranda pramintas takas kitiems.
Stasiui Ereminui įkvėpimo teikė 2018 m. istorinės sukaktys. Natalija Kornilova kūrybą publikuoja leidinyje Ruskaja Baltika. Ji gilinasi į vertėjo darbą, bet kuria ir pati. Ją domina gamtosauga, klimato kaitos reiškiniai, tačiau visa tai aptariama poeto sielos sušildytais žodžiais.
Dalia Žibaitienė mokytoja, palydėjusi į gyvenimą ne vieną mokinių kartą, tačiau ji draugauja ir su mūzomis. Jau yra išleidusi apie dešimtį knygų. Jos poezijoje apdainuojama pamario žemė. Ji populiarina literatūrą renginiuose ir salėse vos telpa klausytojai. Lietuvių pasaulėjautoje ryškus medžio globojančio, saugančio Lietuvos žmogų, kliudančio šalies keliais praeiti priešui ir palydintis lietuvį į aukštesnį mitinį būvį vaizdinys. Tačiau ta pagarba medžiui blėsta. Jis tampa vietovės apželdinimo objektu be sakralumo. Pragmatiškas elgesys su medžiu nubraukia prisiminimus, tėviškės, kaip vertybės pajautas. Todėl nukirstam medžiui poetė eilėraščio posme išreiškia gedulą lyg žuvusiam žmogui.“ Rekvijem gulinčiam gluosniui“ – tai kreipimasis į sudiržusias pragmatiškas sielas.
Bronius Puidokas turi ištikimą draugą akordeoną. Kartu su juo kuria dainas. Tačiau metai bėga, ritmo jausmas nekinta, bet balsas… Autorius svajoja apie įrašą ,kuriame nuskambėtų jaunas balsas.
Viešnia iš Šilalės atvyko kupina pavasariškų nuotaikų ir vilties, kad žiemos įšalas tuoj pasitrauks visas visutėlis ir niekas nesutrukdys atgyti pavasario spalvoms. Onutė Bareikaitė – Jaruševičienė skaitė savo eiles, išspausdintas naujai išleistame almanache“ Lietuva –tai aš.“ Eilėraštyje“ Ką sudėčiau krašto knygon“ autorė aptarė jai svarbiausias vertybes.
Poezija ir muzika – visada kartu. Todėl, anot Redos Vaitkevičienės keturi metų laikai, tarsi keturi akordai.
Naujausioje Kazimiero Globio kūryboje žavi aliteracijos.
Renginyje buvo skaitomi ir kitų žanrų kūryba. Nijolė Puzanauskienė domisi meno publicistikos žanru. Todėl ji perskaitė recenziją Leonido Zorino pjesei“ Varšuvos melodija“, pastatytai Pilies teatre.
Renginį pagyvino Edmundo Pociaus humoreskos. Žiniomis apie skaitymo kultūrą Rietavo seniūnijoje pasidalino Virginija Laurinaitienė.
Renginys apibendrintas teiginiu, jog kūryba – tai žinutė nuo Dievo.
Antroje dalyje buvo tartasi, kaip nutiesti kelius literatūrai į vietoves, kur širdis užgesina užkampio sindromas, aptarta išvyka pas Plungės literatus Spaudos atgavimo dienos proga.
Bendrija vienija įvairios patirties žmones. Kūrėjai rašo, tačiau, kaip kūrybą paversti prieinama skaitytojui – ne kiekvienas žino. Todėl buvo pasidalinta patirtimi apie įrašus, iliustracijas ir kitus žemiškus reikalus.
Visuotiniame susirinkime į bendriją nutarta priimti Danielę d‘ Ercevillę.
Įvyko pirmininko ir tarybos rinkimai. Pirmininke dar vienai kadencijai išrinkta Virginija Kairienė.
