Balandžio 17 d. konservatorijoje svečiavosi 75-mečio jubiliejų švenčiantis kompozitorius ir atlikėjas, kelių knygų bei kelių šimtų įvairaus žanro muzikos kūrinių, straipsnių apie muziką ir gyvenimą autorius, Kauno technologijos universiteto profesorius, akademikas Giedrius Kuprevičius. Nuoširdžiai pasveikinę su jubiliejumi, turėjome didelį malonumą pasiklausyti šios neeilinės asmenybės įžvalgų ir muzikos. Kaip ir skelbė renginio anonsas, tai ir buvo „Gyvas pokalbis apie kūrybą, laikmetį ir meno svarbą posthumanistiniame pasaulyje su gyva muzika“.
Vakare mūsų laukė opera „Prūsai“, kurios naujame pastatyme Manto vaidmenį kuria du buvę šimkiukai – Mindaugas Rojus ir Steponu Zonys. Tad buvo prisimintos ir operos gimimo aplinkybės.
Taip sutapo, kad šį pavasarį jubiliejų švenčia ir ilgametis KVMT vadovas Stasys Domarkas. Jubiliejiniame interviu jis sakė:
„Ypač didžiuojuosi, kad pasisekė paraginti Giedrių Kuprevičių parašyti operą „Prūsai“, vėliau – lemtingu telefono skambučiu – ir miuziklą „Veronika“.
1997-ieji. „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera, pastatyta nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Jos premjeroje apsilankė prezidentai A. Brazauskas ir V. Adamkus. Prieš anuometinę premjerą teko kalbinti pagrindinį vaidmenį kūrusį Virgilijų Noreiką. Dainininkas neslėpė susižavėjimo kūriniu: „Pirmąkart per mano gyvenimą kolektyvas nekritikuoja kūrinio, o sako liuks! Visiems baisiai patinka. (…) Ta liaudies dainos citata apie ąžuolėlį… Aš nežinau, ar esu girdėjęs gražesnę liaudies dainą…“ ir nustemba sužinojęs, kad tai ne citata. „Tuo didesnė garbė G. Kuprevičiui!“ ir paaiškina, kodėl ėmėsi Manto vaidmens: „ Šis vaidmuo tiko mano amžiui. Mantui gali būti ir 45, ir 55, jis gali mylėti jauną moterį. Fizinė būklė leido man sutikti atlikti šį vaidmenį. Antra vertus, vokalo partija apima visą tenoro diapazoną. Čia reikalinga gera atlikimo technika, o man tai dar kol kas įveikiama. Patraukė ir patriotinė tematika, ypač sukrėtė tai, kad nykstanti gentis dainuoja apie išnykusią („Išnykusių atminimui, nykstančių perspėjimui“ – perspėjantis operos epigrafas partitūros tituliniame lape. Aut. past).
S. Domarkas, pasakojo, kad skambant finalinei choro dainai, nebuvo nė vieno karto, kad ją dainuodamas atlikėjas neverktų. „Bėgdavo didžiulės ašaros. Jis dainavo ne dainą, jis dainavo tautos laidotuves.”
Renginys pavadintas „Giedrius su draugais Klaipėdoje“, mat kartu su maestro atvyko styginių kvartetas „Mėnulio keturi”. Kvartete griežia Indrė Andrikonytė (smuikas), Paulina Daukšytė (smuikas), Ugnė Gaučaitė (altas), Ana Čirkova (violončelė) ir dainininkas Jurgis Jarašius. Jie atliko G. Kuprevičiaus kūrinį ,,Aštuonios liaudies dainos” ir vokalinį ciklą „Vienadienės Tėvynės dainos”.Popietę efektinga improvizacija užbaigė pats Maestro.
Kitą rytą, jau ir po spektaklio „Prūsai“, pirmasis atlėkė Ignas.
– Sutikau Kuprevičių, vizitinę davė!!!
Mariui pokalbiai šiaip nepatinka, bet tik ne šį kartą. Žilvinui didelį įspūdį padarė kompozitoriaus improvizacija. O Gabija prisipažino verkianti retai, tačiau operoje verkė…
Post scriptum
2013 m. G. Kuprevičiui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Ieškojau laureato kalbos, kuri man tuomet padarė labai stiprų įspūdį. Neberadau jos, bet radau kitą, pasakytą iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime. Būtinai noriu jos fragmentą pacituoti: “Politikams atsisakius atsakomybių kažkas gi jas turi perimti. Naivu būtų tikėtis, kad menininkams ši našta pakeliama, tačiau jiems pakeliama pareiga nelikti nuošalėse, pakelėse. Jų drąsus žodis, įtaigi giesmė, meno kalba išreikšta pozicija yra neapsakomai stipri priemonė perspėti, paaiškinti, padėti susivokti. Tamsiausiais žmonijos gyvenimo istorijos metais meno žmonės nelikdavo abejingi, reiškėsi, netylėjo. Tiesa, tokia jų pozicija daugeliui jų atsisukdavo represijomis, net mirtimi, tačiau jie nebodavo pavojų. Nebeliko mūsų mene pozicijos, ryžto, o tik susitaikymas, prisitaikymas, svajonė apie europinius pinigėlius dar vienam vienadieniui konceptualaus meno projektui. Šiandien, ko gera, yra tik vienas klausimas – sąžiningos atsakomybės klausimas, kuris jau nebepriklauso nuo to, kokia tavo specialybė, tautybė ar religija“.
Parengė- renginio vedėja Laima Sugintienė