Komercinių paslapčių apsaugą dažnai vis dar gaubia paslaptis – kas tai yra, kokia jų kuriama pridėtinė vertė ir ar tikrai sudėtinga jas saugoti? Kaip efektyviausiai valdyti intelektinės nuosavybės objektus įmonės viduje ir santykiuose su išoriniais partneriais – bus aptariama kartu su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT) organizuojamoje nuotolinėje nemokamoje dviejų dienų konferencijoje „Komercinių paslapčių apsauga“, kuri vyks lapkričio 24 ir 25 dienomis.
Komercine paslaptimi vadinama slapta informacija, kuri nėra nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; ji turi potencialią komercinę vertę (nes yra slapta) ir šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
Technologijų kūrėjai bei savininkai susiduria su kita problema – išradimą patentuoti ar saugoti kaip komercinę paslaptį įmonės viduje? O gal taikyti abu apsaugos būdus? Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų: komercinės paslapties apsaugai nereikia registracijos, taigi, nepatiriama patentavimo kaštų, tačiau labai svarbi minėta tinkama apsauga. Be to, komercinės paslapties apsaugai netaikomas maksimalus apsaugos terminas. Tuo tarpu, patentuojant išradimas yra atskleidžiamas viešai mainais už valstybės suteikiamas išimtines teises į konkrečią technologiją patento galiojimo laikotarpiu (maksimalus terminas – 20 metų, kasmet mokami patento galiojimo mokesčiai). Skiriasi ir pažeistų teisių gynimo principai – teises į patentuotą technologiją ginti paprasčiau, nebereikia įrodinėti, kad objektas laikytinas išradimui, o teises apgynus – išimtinės teisės į išradimą toliau lieka patento savininkui, kai tuo tarpu turėta nauda iš komercinės paslapties yra prarandama. Praktikoje taikomi ir abu apsaugos būdai – kuomet dalis technologijos patentuojama, dalis – saugoma kaip komercinė paslaptis.
Visus šiuos aspektus – kaip efektyviausiai valdyti intelektinės nuosavybės objektus įmonės viduje ir santykiuose su išoriniais partneriais – aptarsime kartu su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT) organizuojamoje nuotolinėje nemokamoje dviejų dienų konferencijoje „Komercinių paslapčių apsauga“, kuri vyks lapkričio 24 ir 25 dienomis.
Abi konferencijos dienas pradės užsienio pranešėjai – Tilburgo universiteto ir Tilburgo teisės ir ekonomikos centro profesorius, Philips International B.V. vyriausiasis patarėjas, Teisės departamento viceprezidentas Erik Vermeulen bei Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Patentų teisės departamento Patentų teisės skyriaus vadovė Tomoko Miyamoto. Erik Vermeulen pasidalins patirtimi vystant komercinių paslapčių strategijas, o Tomoko Miyamoto pristatys naują skaitmeninį įrankį verslui ir kūrėjams WIPO PROOF, leidžiantį lengvai skaitmeniniu antspaudu pažymėti savo kūrybos rezultatus, užfiksuojant konkretaus objekto sukūrimo datą ir susikuriant įrodymus dėl autorystės bei prioriteto.
Konferencijoje patirtimi bei įžvalgomis dalinsis KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro intelektinės nuosavybės valdymo vadovė Greta Žėkienė, „Thermo Fisher Scientific“ intelektinės nuosavybės direktorė Eglė Radzevičienė, AB „Žemaitijos pienas“ vyriausioji teisininkė Dalia Višinskytė, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė Aurelija Rutkauskaitė, įmonės „Brolis Sensor Technology“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Augustinas Vizbaras bei lazerių įmonės UAB „Femtika“ direktorius Vidmantas Šakalys.
Konferencijos programą ir prisijungimo informaciją rasite čia.