Poilsiautojai ir ekskursijų dalyviai dažnai mato Galvės ežeru praplaukiantį laivą – „Amūras“. Romantiškas laivo pavadinimas – todėl gamtos grožį, muziką, ežero ramybę vertinantis laivo kapitonas Arkadijus Markšaitis stengiasi, kad pramoginėse ar poilsinėse kelionėse netrūktų romantikos stilingame, nedideliame originaliame laive. Čia prieglobstį randa tie, kuriuos jau sužeidė Amūro strėlės. Graži dovana mylimajai – vakariniai pasiplaukiojimai, saulei besileidžiant.
Kam ta Venecija, kam tos gondolos, jei turime Galvės ežerą, „Amūrą“, gitara muzikuojantį kapitoną ir užsakomuosius pasiplaukiojimus dviese. Čia organizuojamos ir šeimos iškilmės, jei norima švęsti nedideliame artimųjų rate.
Laivas plukdomas varikliu, turi stogą, prireikus nuleidžiamus permatomus šoninius tentus nuo lietaus. Talpina iki 15 žmonių. Išskleidžiamas patogus stalas (1,5 m ilgio). Čia yra mažas staliukas, minkšti komfortiški suolai, muzika, antro aukšto apžvalgos aikštelė (vienu metu talpinanti 6-7 žmonės). Griliaus su anglim nuoma. Galite pasikepti įvairius savo gamybos kepsnius. Kapitonas sutiko papasakoti, kaip jį IT specialistą paviliojo Galvės ežeras.
Laivyba Trakuose jis užsiėmė atsitiktinai. Lėmė tokios aplinkybės: Penkerius metus jis gyveno Vilniuje, bet teko grįžti į Trakus. Grįžimas į Trakus siejosi su pasikeitimais gyvenime. Gimė antras vaikas, teko ieškotis, nors laikino darbo.
Verslo pradžia
– Iš pradžių planavau Trakuose pagyvent žiemą ir vėl grįžti į Vilnių. Taipogi ieškojau darbo IT srityje, kurioje iki tolei dirbau. Bet netikėtai draugas Eugenijus iš Trakai Divers Gang narų komandos pasiūlė pabandyti nuomoti laivą vasarą ir dirbti sau. Laivas tai nedidelis pontoninis pramoginis laivelis talpinantis iki 10 žmonių.
Tie laiveliai jau buvo nuomojami Trakuose keletą metų, bet paskutinį sezoną beveik niekas nebenuomojo kelis dirbančius nuo vieno tiltelio. Tai tam tikra prasme aš ir dar vienas žmogus kartu pradėjome vėl tą verslą nuo nulio, naujoje vietoje, saloje, einant į pilį, pasakojo kapitonas.
Požiūrio į išvykas ežeru pokytis
– Ta vasara pakeitė mano požiūrį į Trakus. Iki tolei man ežerai asociavosi su didelėmis voniom, maudymosi vieta. Bet plukdydamas žmonės ežeru patsai iš naujo atradau Trakų lobį. Pamačiau kokios gražios vietos aplinkui kokia nuostabi gamta ir pasakiški vaizdai kartu su pilimis sudarė tobulą visumą poilsiui.
Darbas man virto ne vien uždirbimo šaltiniu bet ir poilsiu bei gyvenimiškų jėgų pasisėmimo šaltiniu. Padėjo dar tas faktorius kad man patinka bendrauti su žmonėmis,- tęsė pasakojimą „Amūro“ vadovas.
Jam teko ne tik techninė veikla, bet ir stengtis, kad žmonėms būtų įdomu ir jie galėtų pasisemti įspūdžių. Teko pasėdėti prie knygų, pasiklausyti senolių padavimų. Pamažu susiklostė ir išvykos programa:
– Pasakojau apie Trakus. Paskaičiau knygų, kažkiek pasigilinau į istoriją legendas. Mažo laivelio formatas įpareigoja bendrauti su keleiviais, nes sėdi jų kompanijos širdyje. Sumanymus diktavo keleiviai, darbas, iškylautojų nuotaikos. Juos norėjau įgyvendinti.
Taigi jau žinojau, ką norėsiu veikt kitą vasarą. Įdomiausia, kad net pradėjęs silpnėti regėjimas atsitaisė, kadangi, plaukiodamas ežeru daugiausia žiūri į tolį, o būdamas prie kompiuterio žiūri arti, dėl to nuolat nuvargsta akys. Kitą vasarą nepasisekė išsinuomoti laivelio, tai, sukaupęs tam tikrą suma pinigų, į sezono pabaigą įsigijau savo. Dirbau dar viena sezoną. Po to dar.
Taip praėjo treji metai. Pirmus trejus metus eksperimentavau, ieškojau būdų vis plačiau pateikti šią paslaugą. Buvo pasiūlymai ne tik iškyloms, bet ir mergvakariams, pažintiniams plaukimams, atsirado užsakomieji reisai pramogoms ir net sugalvojau romantinius pasiplaukiojimus dviems.
Na, kelionė dviese ištirpdo širdies ledus: net du kartus mano laivelyje vyrai piršosi savo išrinktosioms. Grodavau gitara ir dainuodavau dainą „Trakų pilis“ ( Maironio eilėraščio žodžiai). Vakare priešais pilį, skambant gitarai, visa tai atrodė tikrai pasakiška, o ir man pačiam buvo puiki proga ugdyti atlikėjo gebėjimus.
Ne tik užsidirbt duonai, bet ir parodyti klientams klausytojams savo vokalinius sugebėjimus Aišku, vanduo ir pilis sušvelnindavo vokalo klaidas, kritinius jausmus. Ir kiek suprasdavau iš žmonių reakcijos, programa buvo sutinkama patenkinamai. Ėjo laikas, pradėjo atsirasti daugiau laivelių, naujesnių, įmantresnių, atsirado ir kiti darbai bei užsiėmimai ir supratau kad negaliu skirti viso laiko laivybai bei buvo sunku konkuruot su kitais.
Po 4 metų rudenį nusprendžiau jį parduoti. Bet iš pradžių galvojęs kažką keisti gyvenime negalėjau pasiryžti – mintys vėl grįžo prie ežero, kad visgi tas užsiėmimas nors ir sezoninis yra pakankamai pelningas, kad leistų užsidirbti duonai bei smagus man pačiam.
Taigi nusprendžiau kad galima bandyti įsigyti didesnį dviaukštį laivą iš pažįstamų, kurie senai dirbo šioje srityje, bet jų laivas jau buvo apleistas. Ir jau kelis metus jį spaudė Galvės ežero ledai. Kadangi pačiam vienam būtų sunku atrestauruoti jau didesnio mąsto pramoginį laivą, pasiūliau tai vienam iš savo draugų, kuris sutiko man padėti. Taip atsidarė naujas darbo puslapis laive „Amūras“.
Laivo pavadinimo reikšmės
Pavadinimą – Amūras pasiūlė draugas. Ilgai renkantis buvo minimi įvairiausi variantai nuo juokingų iki originalių, kol buvo pasiūlytas šis pavadinimas. Tik jį išgirdus, man jis labai patiko. Bet dar nusprendžiau pasigilinti į šio termino kilmę ir reikšmę. Žinojau kad tai meilės dievas graikų mitologijoje.
Taip vadinasi ir žuvis, mintanti žolėmis ir valanti vandens telkinius, kad neužželtų. Yra ir upė tokiu vardu. Sužinojau, kad upės pavadinimas turi mitologinę kilmę. Pasirodo, Amūras- tai žodis iš Tungusų Mandžiūrų kalbos, reiškiantis juodąjį drakoną, kuris nugalėjo piktąjį baltąjį drakoną, skandinusį upėje valtis ir laivus bei puldinėjusį žmonės.
Tai ir nulėmė apsisprendimą. Nes pats žodis mane pakerėjo. Taigi ekologas tegu mano apie žuvį, bijantis vandens apie drakoną gelbėtoją, o jaunos širdys…
Škvalo išdaigos
Iš nuotykių bet ne visai romantiškų galiu papasakoti, kaip dirbant pirmais metais teko papulti į škvalą,- savo istorijas dėstė bendrauti linkęs kapitonas,-Tada dar visiškai nemokėjau vertint orų pagal dangų, nežiūrėjau prognozių ir nemaniau kad ežere gali būti kažkas rimtesnio. Bet su žmonėmis teko papulti į škvalą.
Kai tuo tarpu dauguma ežero judėjimo dalyvių spėjo pasislėpti už salų, ką ir reikia daryti būnant užkluptiems netikėto škvalo, mane jis užklupo viduryje ežero. Prasidėjo nuo to, kad mano 20 ties kompaktų dėžutė tiesiog išskrido nematoma kryptimi. Iki tolei daugiausia kas atsitikdavo tai, kad vėjas kompaktą nupūsdavo nuo kapitono būdelės.
O čia tiesiog išskrido ir nespėjau pamatyt kur. Užklupo baisus lietus užliejo mobilų telefoną, kuriuo bandžiau skambint draugui iš gelbėjimosi tarnybos, kad pagelbėtų keliems buvusiems ant borto keleiviams. Teko staigiai išdalint liemenes priversti sėst ant denio nes laivas svyravo 30 laipsnių kampu, o variklis nesiekdavo vandens dėl to kažkiek laiko buvo neįmanoma valdyti laivo.
Bet pavykus laivą apsukt palei bangas, o ne taip kaip jos buvo į šoną, dideliu greičiu mus nunešė į kitą ežero galą, kur sėkmingai prisišvartavome ramioje įlankoje prie Trakų slėnio. Pakeliui jau matydami, kad grėsmė dingo, spėjau padaryti kelias nuotraukas. Po to karto, įgavęs patirties nebuvau daugiau užkluptas netikėtai viduryje ežero.
Sužadėtuvės laive
Romantiniai atsitikimai tai sužadėtuvės laive. Kai vienas klientas paprašė paslėpti 20 rožių ir juos su mergina, bevaikštančius pakrante pakvieti pasiplaukioti. Pakvietus pasiplaukioti staliukas buvo apibarstytas rožių žiedlapiais viskas atrodė idealiai. Net pats nesitikėjau kad bus taip faina.
Maniau, kad aš trukdysiu būnant prie tokiu momentu, o viskas vyko labai smagiai. Po pasiplaukiojimo žmonės paprašė padovanoti jiems kompaktą, nes muzikai skirdavau ne mažai dėmesio pagal žmonių grupes parinkdavau kompozicijas ir aišku tokiai progai grodavau pasaulinės romantikos klasiką.
Kapitonas pataria
Visiems lankantiems Trakus turintiems laiko siūlyčiau ne tik pasivaikščioti aplink pilį bei paplaukioti, bet, aišku, apsilankyti puikiai renovuotame Užutrakio Dvaro parke, kurį savo laiku projektavo įžymus parkologas Francua Andrė.,- teigė kapitonas.
Nuo Užutrakio dvaro atsiveria pasakiškas vaizdas viso Galvės ežero vaizdas. Kas mėgsta ramesnes vietas, gamtos grožį, būtinai siūlyčiau apsilankyti Varnikų pažintiniame take, kadangi tik ten galima pamatyt benykstantį didelį nuostabų miško ežerą ir šalia esantį jo likimo brolį, jau išnykusį ežerą, kuris virto pelke. Varnikų pažintinis takas praeina tiesiai jų sankirtoje. Iš dešinės dar nuostabi gyvybė vanduo iš kairės jau amžinybė – pelkė.Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams rekomenduočiau išbandyti pakankamai naujoviška dalyką. Trakuose tai SUPai arba kitaip vadinamos irklentės. Vienas pirmųjų šios pramogos ant vandens entuziastu Trakuose buvęs profesionalus irkluotojas Tomas iš patyrusios www.irklandas.lt komandos.
Tiems kas mėgsta nestandarines įdomias pramogas rekomenduočiau pažintinius nerimus su patyrusia Trakai Divers Gang komanda ir jos siela Eugenijumi.
Šiais metais kaip ir visais kitais siūlome puikias paslaugas įvairių pomėgių žmonėms. Kas nori tiesiog lengvos pramogos ar prasiblaškymo po apsilankymo pilyje, tai jiems siūlome nuo kranto įprastą kelionę laivu, kuri užima pusę valandos. Plaukiama su bendra, prisirinkusių žmonių grupe, jei tą dieną žmonių negausu, gali plaukti, kad ir dviese.
Bilietas tekainuoja 5 eurai asmeniui. Mažiems vaikams nemokamai ( 5-6 metų iki 12 – puse kainos). Tiems kas nori plaukti truputį ilgiau, parodyti draugams Trakų grožį, arba tiesiog užpildyti valandą savo dienos programos, pvz: mergvakariams, siūlome rezervuoti laivą valandai- tada turės ilgesnį maršrutą bei bus vieni netrukdomi kitų. Laivo rezervacijos įkainiai iki 10 žmonių 50 eurų valanda.
Virš 10- 5 eurai žmogui. Į savo laivą talpinu maksimum 15 žmonių. Tiems, kurie nori pailsėti, atsinešti užkandžių, pabendrauti – geriausi rinktis dvi valandas. Na, o ežero gurmanams kurie nori turimame griliuje pasikepti mėsos, pasimaudyti ir papramogauti jau verta nuomotis 3 val. ir ilgiau.