Šiaulių apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį Kuršėnuose įsikūrusios naudotomis automobilių detalėmis prekiaujančios įmonės direktoriui R. P. Teismo sprendimu direktorius pripažintas kaltu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų ir palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Įmonės vadovui paskirta piniginė bauda, jo vadovaujama įmonė taip pat turės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam.
Pasak tyrimui vadovavusio Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus, įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas įmonės darbuotojas, tirtas sudėtingai, buvo bandymų jį nuslėpti, nes pranešimas Valstybinei darbo inspekcijai pateiktas tik po 13 dienų, be to, nebuvo užfiksuota ir išsaugota įvykio vieta.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2020 m. balandžio 8 d. įmonės direktorius pats kampiniu šlifuokliu pjovė nuo automobilio nuimto kuro baką, siekdamas pro išpjautą angą išpilti jame likusį kurą. Nuo pjovimo metu susidariusių kibirkščių bake užsiliepsnojo degių skysčių garai, tuomet įvyko sprogimas po kurio užsiliepsnojo šalia stovėjusio įmonės darbuotojo, Micaičių kaimo gyventojo, drabužiai ir kūnas.
Tokios išvados buvo padarytos pagal nukentėjusiojo paaiškinimą ir kitus bylos duomenis, nes įvykio vietos apžiūros metu jau viskas buvo pakeista bei išvalyta. Ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 skyriaus pareigūnai.
Darbdavys sulaukė kaltinimų, kad neišdavė darbuotojui asmeninių apsaugos priemonių – atsparių trumpalaikiam liepsnos poveikiui drabužių, nesilaikė Automobilių remonto šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijų. Jokiame vietiniame norminiame akte nenurodė, kaip privaloma saugiai iš kuro bako pašalinti degalus, kad būtų užtikrintas tokį darbą atliekančių darbuotojų saugumas ir išvengta degių skysčių garų užsiliepsnojimo pavojaus.
Po nelaimingo atsitikimo direktorius neiškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybos, o įmonės darbuotoją parvežė namo ir paliko. Nukentėjusysis, neištvėręs didelio skausmo, pats paprašė kaimynų iškviesti medikus. Kauno klinikose jam buvo nustatytas 35 proc. kūno nudegimas, sukėlęs gyvybei pavojingą būseną. Beveik metus gydytas vyras dėl nudegimų ir deformuojančių randų neteko 35 proc. darbingumo.
Įmonės vadovas tyrimo metu savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad jokių darbų kartu su nukentėjusiuoju įmonės patalpose neatliko. Tačiau remiantis pareigūnų surinktais duomenimis, specialiųjų tarnybų išvadomis, susijusių asmenų parodymais, valstybės kaltinimą palaikiusiam prokurorui teisme pavyko įrodyti darbdavio kaltę.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas – neatsargų nusikaltimą (pagal Baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d.) ir tyčinį nesunkų nusikaltimą (pagal Baudžiamojo kodekso 144 str.), anksčiau neteistam vyrui skyrė subendrintą 450 MGL dydžio, tai yra, 22 500 eurų baudą, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistasis taip pat privalės valstybei atlyginti 1090 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, suteiktų nukentėjusiajam.
Tuo tarpu įmonė nelaimingą atsitikimą patyrusiam darbuotojui turės atlyginti 300 eurų turtinę ir 30 000 eurų neturtinę žalą.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.