Žemėje klimatas keitėsi dėl žemės orbitos parametrų pokyčių, saulės aktyvumo kaitos, tektoninių plokščių dreifo, ugnikalnių išsiveržimų, atmosferos sudėties pokyčių. Klimato kaitai įtakos turi žmonių ūkinė ir kita gamtai nepalanki veikla. Įvairios dujos, kurias į atmosferą išmeta pramonė, žemės ūkis, automobilių transportas, praleidžia saulės spindulius ir sulaiko žemės paviršiaus šilumą. Klimato kaitos padariniai: spartus vandenyno lygio kilimas, vegetacijos kaita, sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai. Taip pat fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių – tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir panašiai.
Vis dažniau žiniasklaidos priemonės praneša apie potvynius, liūčių sukeltas nuošliaužas, vietoves, kurioms gresia, jog gali apsemti pakilęs jūrų vanduo. Sėsdami už automobilio vairo, mąstome, kaip patogu, bet nepagalvojame, kad vykdami iškylauti, grybauti, pasigėrėti gamta – prisidedame prie klimato kaitos. Neracionaliai išdėstyti pramonės objektai susodina žmones už vairo ir verčia vykti į darbą toli nuo namų. Toks gyvenimo būdas visais požiūriais nėra geras – vienur žmonės telkiasi, kitur retėja, ten, kur mažai gyventojų nebeužsuka viešasis transportas, gausėja individualių transporto priemonių srautas.Didesnei nuosavybei įsigyti vidutinis gyventojas sunkiai gali užsidirbti –tai persėsti nuo taršaus automobilio vairo prie naujo, ekologiniu požiūriu geresnio jam bus nelengva. O į darbą vykti būtinai reikės.
Pasižiūri žmogus per televiziją apie grėsmingus reiškinius Indonezijoje, Kinijoje, Arktyje, Antarktidoje ir lengviau atsidūsta – kaip gerai, kad bėda toli, ne pas mus. Kai kažkoks reiškinys dažnai minimas – ausis pripranta. Kol bėda nemina ant kulnų, rimtai apie ją negalvojama. Bet klimato kitimo reiškiniai jau matomi ir jaučiami ir čia pat, ten, kur gyvename, poilsiaujame, skubame į darbus, einame pirkti brangėjančių daržovių, ar nusiviliame nedidelių priemiesčio sodų derliumi (Kažkas nušalo, nors buvo pasodintas įprastu laiku, vos išdygusiems augalams pakenkė netikėtos šilumos pliūpsnis, ar krušos ledai). Padažnėjo sausros, 1992, 1994, 2002, 2006 metų vasarų sausros pridarė nemažai rūpesčių.
Prognozuojama, kad XXI amžiuje vasaros temperatūra gali kilti iki 2100 m. 40 -70 C. Baltijos jūros lygis pajūryje gali pakilti iki 0,5–1,0 m.,o vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvinimo pavojus Klaipėdai ir Palangai. Taigi ateinančios kartos gal turės lietuviškąją Atlantidą.
Šią vasarą kaimo gyventojai pastebėjo, kad daug kur gandralizdžiuose nebuvo gandriukų. Labai anksti prinoko trešnės, šermukšniai, nuvyto bulvių laiškai. Per Žolinę kai kur sodybų šeimininkus nudžiugino vėl pražydę jazminai. Anksti išskrido gandrai, būriuojasi, išskristi ketina kregždės, čiurliai.
Tuoj sodybų sodus, kiemus, takelius užklos rudeniniai lapai. Labai įsigalėjęs įprotis juos deginti sukelia oro taršą, nemalonius kvapus, galvos skausmą kaimynams. Tokie laužai gali tapti ir gaisrų priežastimi. Ne paslaptis, kad pavyzdingą tvarką mėgstantys savo sodyboje šeimininkai paslapčia veža lapus į miškelius, krūmynus, kur neprižiūrimos kaugės kaista ir gali užsidegti. Todėl augalines atliekas reikėtų pašalinti organizuotai ir tvarkingai. Apie tokias organizuotas talkas būtina iš anksto pranešti gyventojams, kad neskubėtų imtis žalingų darbų.
Nereikėtų galvoti, kad štai, aš truputį padeginsiu žolę, rudeninius lapus, nugenėtas šakas: pasaulis didelis, kas čia tokio, oro užteks visiems. Saugokime aukštą dangų, neprisidėkime prie kurortų užtvindymų, miškų nykimo. Prisiminkime, kad automobilis gerai, bet neblogas daiktas yra ir dviratis. Gal teks pamatyti tarp miesto ir kaimo smagiai besivažinėjančius žmones brikele ar rikšos vežimėliu.