„Tu neturi nei skonio, nei kvapo – tavęs nė nusakyti neįmanoma, tavimi gardžiuojamės, nepažindami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje…” A. de Sent-Egziuperi
Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį, net 64 procentus. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja, nes tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda, trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidratacijai tęsiantis, gresia pavojus širdies, kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 80 proc. atvejų infekcinėmis ligomis užsikrečiama per vandenį – net 500 mln. žmonių kasmet suserga dėl blogos jo kokybės arba stygiaus. Tad rinktis vandenį reikėtų atidžiai, jis turėtų būti kokybiškas.
Plastmasiniuose buteliuose parduodamą vandenį dažnas laiko sveikesniu, švaresniu už tą, kuris bėga iš čiaupo. Tačiau ne visi žino, kad tam tikros pakuotės vandeniui gali perduoti įvairias chemines medžiagas, o absoliučios daugumos gėrimų pakuočių pakartotinai naudoti nederėtų. Perkantiems vandenį ir kitus gėrimus buteliuose patariama pažiūrėti į jų dugną – ant jo turėtumėte rasti iš rodyklių sudarytą trikampį su skaičiumi viduryje ir keliomis raidėmis (kartais raidės nerašomos). Šis ženklinimas paaiškina pakuotės kilmę. Beje, jį galite rasti ir ant kitų plastmasinių pakuočių, skirtų gėrimams ir maisto produktams, pvz., dėžučių, puodelių, maišelių.
Ginčai dėl plastiko – dar viena plačiai diskutuojama tema, susijusi su vandeniu. JAV mokslininkų atliktas tyrimas įrodė, kad plastikiniai buteliai į juose laikomus skysčius išskiria cheminį junginį bisfenolį A, kuris trikdo reprodukcinės sistemos raidą ir siejamas su žmogaus širdies ir kraujagyslių ligomis bei diabetu. Bisfenolis A veikia kaip sintetinis estrogenas. Patekęs į organizmą, jis gali trikdyti vyrų reprodukcinės sistemos veiklą, skatinti „moteriškėjimą”, o moterims kelti krūties vėžio pavojų, iškreipia į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją, lemia įvairius genetinius pakitimus, „klaidas” chromosomų grandinėje, sukeliančias persileidimus. Tyrimo dalyvių, kurie savaitę vandenį ir kitus gėrimus gėrė iš polikarbonatinio plastiko pagamintų butelių, bisfenolio A koncentracija šlapime padidėjo daugiau nei 66 proc. Nustatyta, kad kuo ilgiau vanduo užsibūna tokiame butelyje, tuo daugiau cheminės medžiagos išsiskiria. Anot Europos maisto saugos žinybos specialistų, žmogaus organizme bisfenolis A natūraliai suskaidomas į mažiau pavojingas medžiagas. Vandeniui fasuoti plastiką leidžiama naudoti, tačiau dėl korėtos jo struktūros cheminiai elementai iš plastiko migruoja į jo viduje esantį vandenį, todėl daug saugesni yra stikliniai buteliai. Bisfenolis A į aplinką ir maistą patenka esant aukštai temperatūrai, veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, stipriai rūgštinei ar šarminei terpei.
2014 metais Floridos universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad plastikiniuose buteliuose esantis vanduo, paliktas karštame automobilyje, tampa pavojingu vartoti. Kai kurie buteliai, pagaminti iš polietileno tereftalato, įkaitę išskiria chemikalus – stibį ir bisfenolį A arba BPA. Nors JAV maisto ir vaistų kontrolės administracija skelbia, kad nedidelis BPA kiekis yra saugus, didelis šių chemikalų kiekis gali kelti pavojų sveikatai. Ilgalaikis plastikinių butelių su vandeniu palikimas automobilyje padidina BPA lygį kelis kartus.
Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija