Pirmąją gegužės savaitę, užkukavus gegutei, buvo švenčiama gegutės diena. Pagal senuosius baltų tikėjimus, gegutės balsu prabyla likimo deivė. Gegutės klausdavo, kiek metų likę gyventi ir pagal paukščio kukavimą bandydavo nuspėti. Jei gegutė užkukuodavo ,medžių lapams neišsprogus – žmonės laukdavo blogų metų. Žmogus, išgirdęs gegutę kukuojant, tada, kai neturėdavo pinigų – nusimindavo. Todėl, kad toji „apkukavo“ būti neturtingam. Jaunimas rinkdavosi į vakaronę. Jos metu buvo šokamas šokis – žaidimas. Jo metu mergina išsirinkdavo tris vaikinus – „brolelius.“ Tai savotiški lietuviški Valentinų atitikmenys.
Kita pagonybę primenanti diena – deivės Mildos diena – gegužės tryliktoji. Pirmas deivę Mildą paminėjo Teodoras Narbutas X IX amžiuje. Žodžio šaknis rodo, kad deivės vardo reikšmė susijusi su meile, šio jausmo sukėlimu. Tačiau yra žodis milinti, t. y. virti vandenį ne ant ugnies, bet, įmetant karštą akmenį. Lietuvoje yra upė Mildupys. Taigi, Mildos galia gali sukelti aistros karštį ir gali būti pražūtinga. Vietovėse prie Minijos seni žmonės kalbėjo, jog pavasarį Milda reikalaujanti aukų, įviliojanti į upę ir pražudanti. Šokių gegužinės neapsieina be Mildos. Gegužinėse jaunimas linksminosi, o vyresnieji juos stebėjo ir atsargiai nukreipdavo tinkama linkme. Vakarėliai pasibaigdavo piršlybomis.
Gegužės mėnesį vyksta gegužinės pamaldos
Gegužės mėnesį skubama iki Švento Izidoriaus dienos baigti sėjos darbus. Todėl žemdirbiui patogiau melstis namuose ar pas kaimynus, vakare, po darbų. Žmonės rinkdavosi melstis prie piliakalnių, koplyčių, kryžių. Jaunimas po maldų rinkdavosi į šokius.
Gegužinių pamaldų istorija siekia XII a. Jų pėdsakai aptinkami Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, kiek vėliau Italijoje. Popiežius Pijus VII skyrė daug atlaidų tiems, kurie gegužės mėnesį gieda ir meldžiasi, garbindami Mariją. Žemaitijoje šias pamaldas populiarino Motiejus Valančius.
Velykų ciklo šventės
Gerojo ganytojo diena. Prisikėlęs Kristus vadinamas geruoju ganytoju. Gerojo ganytojo dieną meldžiamasi už vyskupus ir kunigus. Tai kilnojama bažnytinė šventė – šiemet švenčiama gegužės šeštąją.
Šeštinės ( šiemet gegužės dešimtoji) – Kristaus dangun žengimo diena.
Sekminės – septintas sekmadienis po Velykų, Šventosios dvasios atsiuntimo šventė.
Devintinės – devinta diena po Sekminių. Švenčiamos Kristaus kūno ir kraujo iškilmės. Žemaitijoje buvo švenčiama Vainikų diena. Berželiais puošdavo namus, kiemus, atlikdavo magiškus veiksmus su šventintomis žolelėmis, kad apsisaugotų nuo piktos akies, perkūno.
Motinos diena
Motinos diena švenčiama visame pasaulyje tik skirtingu laiku. Lietuvoje švenčiamas pirmas gegužės sekmadienis. Šeimos nariai sveikina motinas, močiutes, atlieka už jas buities darbus. Prisimenamos mirusios mamos, tvarkomi kapai. Tarpukariu tai buvo moderni, naujai sukurta šventė, visuotinai pradėta švęsti mokytojos, Lietuvių katalikių moterų draugijos vadovės Magdalenos Draugelytės-Galdikienės pastangomis. „Motinos dienoje visa mokykla turėtų dalyvauti pamaldose motinos intencija ir paskui mokykloje suruošti paminėjimą”, – rašė ji kreipimesi į švietimo ministrą. Oficialiai pradėta švęsti nuo 1929m. Sovietmečiu nebuvo švenčiama, atnaujinta 1987 m.etnologo J. Kudirkos pastangomis. Senųjų tikėjimų tyrinėtojai šią šventę sieja su Motinos žemės garbinimu. Mūsų senoliai Motiną, gyvybės nešėją, tapatindavo su Žeme, mat motina išaugina vaikus, o žemė duoda derlių. Pavasarį buvo garbinama Žemė ir namų židinio saugotoja Motina.
Pagonys lietuviai garbino deives Žemyną (žemės globėją], Mildą (meilės deivę), Laimą (likimo, vaisingumo, vaikų globojimo deivę). Manoma, kad moteriškųjų dievybių garbinimas Lietuvoje buvo itin paplitęs. Šią tradiciją po Lietuvos krikšto iš dalies perėmė Mergelės Marijos – Jėzaus motinos – garbinimas.
Šeimos diena. JTO organizacijos iniciatyva gegužės penkioliktoji paskelbta Tarptautine Šeimos diena. Istorinė patirtis parodė, jog normali šeima žmogui teikia laimę ir saugumo jausmą, yra reikalinga vaikų ugdymui, visuomenės atkūrimui. Šios minėtinos dienos tikslas yra propaguoti šeimą, atkreipti dėmesį į šeimos problemas, diskutuoti apie šeimos gyvenimo palengvinimą.
Šv. Florijono diena
Švento Florijono, sergėtojo nuo gaisrų diena minima gegužės ketvirtąją. Šiemet itin aktualu atkreipti dėmesį į šią problemą: sausi orai, stiprūs vėjai – neatsargus elgesys gamtoje su ugnimi itin pavojingas.
Stanislovinės
Jos švenčiamos gegužės aštuntąją.Toji diena dar vadinama Galios ar Cebulinės diena. Šią dieną sodinami svogūnai, sėjami žirniai.
Gegužės mėnesį minimos datos, susijusios su istoriniais įvykiais, gamtosauga, gerovės visuomenės kūrimo idėjomis.
- Gegužės pirmoji – Tarptautinė darbo diena;
- Lietuvos įsojimo į Europos sąjungą diena;
- Gegužės trečioji – Pasaulinė spaudos laisvės diena;
- Saulės diena, skirta atsinaujinančios energijos populiarinimui;
- Gegužės septintoji – Spaudos atgavimo, spaudos ir knygos diena.
- Gegužės aštuntąją minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga.
Švenčiausios Mergelės Marijos apsilankymas( gegužės 31) -. Marija gauna žinią, kad ji yra pasirinkta būti Dievo sūnaus motina.
Paskutinis pavasario mėnuo ne tik džiugina žydinčiais sodais ir gėlynais, bet ir suteikia progų pasisemti dvasingumo, išreikšti meilę ir dėkingumą artimiesiems.