Energetikų diena suteikia progą atkreipti dėmesį į energetikos sektoriaus pokyčių svarbą, kurie yra būtini siekiant mažinti miestų poveikį klimatui. Energetika – viena svarbiausių Europos žaliojo kurso sričių ir kartu – vienas taršiausių sektorių tiek Europoje, tiek pasaulyje. Vis dėlto pokyčius šioje srityje lemia ne tik valstybių ar miestų sprendimai – prie jų aktyviai prisideda ir patys gyventojai, vis dažniau tampantys ne tik energijos vartotojais, bet ir jos gamintojais.
Europos žaliasis kursas brėžia ambicingą tikslą – iki 2050 m. Europa siekia tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Vilnius – vienas iš daugiau nei šimto atrinktų miestų, kuris ryžtingai pasirinko būti šios transformacijos priešakyje. 2022 m. Europos Komisijai atrinkus Vilnių dalyvauti ES „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misijoje“ miestas įsipareigojo iki 2030 metų reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus bei tapti pavyzdžiu kitiems miestams, ieškantiems veiksmingų klimato sprendimų.
Šiam tikslui pasiekti parengtas Vilniaus miesto klimato susitarimas, apimantis aiškius veiksmus, investicinius sprendimus ir plataus masto bendradarbiavimą. Jo įgyvendinimą koordinuoja savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga „Neutralus klimatui Vilnius“. Pasak įstaigos vadovės Agnės Eigminienės norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus svarbu, kad jų naudą tiesiogiai jaustų patys miestiečiai.
„Vilniaus klimato tikslai įgaus prasmę tada, kai jie virs realia nauda gyventojams. Investicijos į atsinaujinančią energetiką ne tik leidžia sumažinti sąskaitas už elektros energiją, tačiau kartu prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo. Mums svarbu, kad galimybė pasigaminti elektros energiją būtų prieinama ne tik individualių namų savininkams, bet ir daugiabučių gyventojams, todėl elektros sektoriaus dekarbonizacija per gyventojų įsitraukimą tampa vienu iš svarbiausių miesto klimato tikslų įgyvendinimo priemonių“, – sako A. Eigminienė.
Gyventojų sąmoningumas auga
2026 m. „Neutralus klimatui Vilnius“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas sociologinis Vilniaus gyventojų nuostatų ir elgsenos tyrimas dėl klimato kaitos rodo augantį sąmoningumą. Dauguma gyventojų pripažįsta, kad klimato pokyčiai vyksta, o „neutralumas klimatui“ pirmiausia siejamas su aplinkai draugiška veikla, tvarumu ir taršos mažinimu.
Tyrimas kartu išryškina ir augantį gyventojų nerimą dėl klimato kaitos pasekmių. Vilniečius labiausiai neramina klimato kaitos pasekmės, tiesiogiai liečiančios kasdienį jų gyvenimą: kylančios energijos kainos, ekstremalios klimatinės sąlygos, poveikis sveikatai ir miestuose besikaupianti šiluma.
Nors daugelis jau imasi paprastų veiksmų – rūšiuoja atliekas, renkasi viešąjį transportą ar judėjimą pėsčiomis – su energetika susiję sprendimai, tokie kaip daugiabučių namų renovacija ar žalios elektros naudojimas vis dar nėra prioritetų viršuje.
Reali galimybė mažinti sąskaitas
Elektros energetikos sektorius keičiasi – gyventojai tampa ne tik vartotojais, bet ir aktyviais pokyčių dalyviais, o galimybių tam nuolat daugėja. Vieni gali tapti visiems žinomais ir Lietuvoje sėkmingai veikiančiais gaminančiais vartotojais ir patys pasigaminti elektros savo reikmėms, taip mažindami sąskaitas ir priklausomybę nuo rinkos kainų. Kiti – dar neatrastais aktyviaisiais vartotojais, kurie ne tik gamina ar kaupia energiją, bet ir lanksčiai dalyvauja elektros sistemoje, prisideda prie jos stabilumo bei gauna papildomos ekonominės naudos. Treti – jungtis į energetines bendrijas, kuriose gyventojai bendromis pastangomis kuria, naudoja ir valdo energijos išteklius.
Skaičiuojama, kad šiuolaikiniame 90 kv. m. name su šilumos siurbliu ir pakraunamu hibridiniu automobiliu per metus laiko vidutiniškai suvartojama apie 9 MWh elektros energijos. Įsirengus 9 kW leistinos generuoti galios ir 11,5 kW įrengtosios galios saulės elektrinę šio namo savininkas per metus savo sąskaitas už elektrą galėtų sumažinti beveik keturgubai bei sumažintų į aplinką patenkančių CO₂ emisijų kiekį 5 tonomis.
Gyvenantys daugiabučiuose sprendimų, kaip elektros energiją pasigaminti patiems, gali ieškoti kartu su kitais namo gyventojais. Pavyzdžiui įsirengti saulės elektrinę ant stogo arba įsigyti saulės elektrinę iš nutolusio saulės parko. Šis sprendimas namų ūkiui per metus laiko suvartojančiam apie 1,7 MWh elektros sąskaitas leistų sumažinti beveik trigubai bei taip pat prisidėtų prie CO₂ pėdsako mažinimo.
Energetikos transformacija – svarbi dekarbonizacijos dalis
Energetikos sektoriaus dekarbonizavimas yra vienas iš Vilniaus prioritetų, siekiant sumažinti miestų poveikį klimatui. Vilniuje kasmet į aplinką išmetama apie 2,5 mln. t šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir beveik apie 40 proc. šių emisijų susidaro elektros vartojimo ir šilumos gamybos sektoriuose.
Tačiau turint valstybės siūlomas paramos priemones bei savivaldybės kuriamas praktines priemones, kaip pavyzdžiui Vilniaus miesto interaktyvus žemėlapis, leidžiantis matyti mieste įrengtų saulės elektrinių galias, metinį suvartojimą ir generaciją arba saulės energijos potencialo žemėlapis, leidžiantis kiekvienam gyventojui įvertinti, ar jo pastato stogas tinkamas saulės elektrinei, elektros sektorius tampa ta sritimi, kurioje kiekvienas vilnietis gali prisidėti prie miesto klimato tikslų ne simboliškai, o realiais, kasdieniais veiksmais.
„Nors elektros energijos klausimai nėra priskiriami savivaldybių funkcijoms, kalbant šia tema ypatingai svarbus tampa gyventojų įsitraukimas ir savivaldybių vaidmuo šiame procese. Savivaldybės turi geresnes galimybes užtikrinti informacijos prieinamumą bei skatinti gyventojus pasinaudoti finansiniais instrumentais bei pokyčius įgyvendinti bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis“ – sako Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto doc. dr. Aušra Šukvietienė.
