Didelė dalis Lietuvos gyventojų vis dar vengia investuoti į akcijas, obligacijas ar biržoje prekiaujamus fondus, nors ilgainiui sąskaitoje laikomų pinigų vertę mažina infliacija.
Finansinio raštingumo edukatorius Emilis Abramavičius sako, kad pagrindinė kliūtis dažnai yra ne pajamų trūkumas, o žinių stoka, baimė suklysti ir nuolatinis sprendimo atidėliojimas.
• Šaltinis: Artur Lebedenko, tinklalaidė „Tapk Geresniu“\
Emilis Abramavičius – finansinio raštingumo edukatorius, privatus investuotojas, platformos „Financial Lithuanians“ ir projekto „Dividendų eksperimentas“ įkūrėjas. Investuoti pradėjo būdamas aštuoniolikos metų, o savo veikloje daug dėmesio skiria ilgalaikiam investavimui, sudėtinių palūkanų principui ir asmeninių finansų valdymui.
Pokalbyje aptariama, kodėl Lietuvoje investuojančių žmonių dalis išlieka palyginti nedidelė ir kodėl daugelis gyventojų pinigus renkasi laikyti einamojoje sąskaitoje. Diskutuojama apie visuomenėje išlikusį nepasitikėjimą finansų rinkomis, ankstesnių ekonominių krizių įtaką bei įsitikinimą, kad investavimui pirmiausia reikia didelio pradinio kapitalo.
Emilis Abramavičius aiškina, kad svarbiausias žingsnis dažnai yra ne idealios investicijos paieška, o įprotis reguliariai atsidėti dalį pajamų. Laidoje nagrinėjamas principas „pirmiausia sumokėk sau“, kai investavimui ar taupymui skirta suma atidedama vos gavus pajamas, o ne laukiama, kas liks mėnesio pabaigoje.
Daug dėmesio skiriama sudėtinių palūkanų poveikiui. Aptariama, kaip net palyginti nedidelės, tačiau reguliarios mėnesinės įmokos per ilgą laiką gali išaugti į reikšmingą kapitalą. Taip pat kalbama apie finansinės laisvės skaičių – sumą, kurią sukaupus investicijų grąža galėtų padengti dalį arba visas žmogaus kasdienes išlaidas.
Pokalbyje aptariama ir investicinių sukčiavimo schemų rizika. Pasak pašnekovo, prieš perduodant pinigus investavimo paslaugų teikėjui svarbu patikrinti, ar įmonė turi reikiamą licenciją ir nėra įtraukta į įspėjimų sąrašus. Ypač atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus, kuriuose žadama didelė, stabili ir beveik nerizikinga grąža.
Kita svarbi tema – nuo 2025 metų Lietuvoje galiojanti investicinė sąskaita. Laidoje aiškinama, kuo ji skiriasi nuo įprasto investicijų apmokestinimo, kaip gali supaprastinti pelno reinvestavimą ir kodėl dalis gyventojų šia galimybe vis dar nesinaudoja. Taip pat aptariamas investicijų deklaravimas ir dažniausiai kylantys klausimai pildant pajamų deklaraciją.
Diskusijoje lyginamos dvi lietuvių dažnai pasirenkamos investavimo kryptys – nekilnojamasis turtas ir ETF fondai. Emilis Abramavičius atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto grąžą reikėtų vertinti įskaičiuojant paskolos palūkanas, remontą, draudimą, mokesčius, laikotarpius be nuomininkų ir turto priežiūrai skiriamą laiką. Tuo metu ETF gali suteikti galimybę investuoti į daugelį skirtingų bendrovių, tačiau jų vertė taip pat svyruoja ir nėra garantuota.
Laidoje aptariamos temos:
- Kodėl daugelis lietuvių vis dar nepradeda investuoti
- Kaip infliacija mažina sąskaitoje laikomų pinigų perkamąją galią
- Kaip patikrinti investavimo paslaugų teikėjo licenciją ir patikimumą
- Kokie grąžos pažadai gali signalizuoti apie galimą sukčiavimo schemą
- Kaip veikia sudėtinės palūkanos ir kodėl investuojant svarbus laikas
- Kiek reguliariai investuoti siekiant ilgalaikių finansinių tikslų
- Kas yra finansinės laisvės skaičius ir kaip jis apskaičiuojamas
- Kaip veikia investicinė sąskaita ir kuo ji gali būti naudinga
- Nekilnojamojo turto ir ETF investicijų privalumai bei rizikos
- Kas nutinka, jeigu uždaromas ETF fondas arba veiklą nutraukia brokeris
Pokalbio metu Emilis Abramavičius pabrėžia, kad rinkų kritimai yra natūrali ilgalaikio investavimo dalis. Jo teigimu, impulsyvus investicijų pardavimas kainoms nukritus gali užfiksuoti nuostolį, todėl prieš priimant sprendimus svarbu įvertinti savo tikslus, investavimo laikotarpį ir toleruojamą riziką.
Šis „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizodas skirtas žmonėms, kurie nori geriau suprasti ilgalaikio investavimo principus, atsakingai vertinti riziką ir išvengti dažniausių klaidų pradedant kaupti kapitalą.
