Lietuvos miestų – centrų ekonominis augimas džiugina ir yra bene rekordinis visoje Europoje. Tačiau augant miestų ekonomikai ir gerėjant sąlygoms gyventi mieste, regionai nespėja vytis ir šalyje vystosi didelė turtinė nelygybė, dėl kurios didėja emigracija iš regionų tiek į Lietuvos miestus, tiek į užsienį. Smunka bendras ekonomikos augimas.
Todėl reikia investuoti į pramonę, kuri būtų aktuali regionuose gyvenantiems gyventojams, jų visuomenei, tenkintų jų gyvenimo būdą ir leistų pagal pajamas pasivyti didmiesčiuose gyvenančius žmones.
Miškininkystė – tvarus būdas plėtoti regionų ekonomiką
Seniai praėję dienos, kai įmonės ar suinteresuotų žmonių grupės galėdavo eksploatuoti miškų teikiamus resursus ir pamiršt apie miškų atsodinimą daugkartiniam naudojimui. Šiais laikais, esant įvairiems reglamentams ir įstatymams, miškininkystė tampa tvariu būdu iš metų metus vystyti regionų ekonomiką stabiliu verslo įrankiu.
Miškininkystės įmonės dažniausiai samdo vietinius darbuotojus įvairiomis kvalifikacijomis – gamybinių, projektų valdymo ar teisės, tad miškininkystė visapusiškai plėtotų ne tik gaunamų pajamų lygį, bet ir plėstų vietinių gyventojų kvalifikaciją, išsilavinimo lygį. O kai medienos supirkimo kainos kyla kiekvieną mėnesį – ši sfera tampa itin patraukli.
Švietimo plėtra
Švietimas padėtų ne tik gerinti išsilavinimo lygį, bet ir įdarbintų daug kvalifikuotų žmonių. Mokyklos veiklai vykdyti reikia administracijos darbuotojų, buhalterijos, mokytojų ir vadovų. Investicija į ugdymą ir mokyklų veiklą skatintų išsilavinusių specialistų persikėlimą iš didmiesčių į mažuosius miestus, kur pragyvenimo išlaidos mažesnės, įsigyti savo būstą paprasčiau, o darbą susirasti taptų kur kas paprasčiau.
Kai susisiekimas Lietuvoje yra gerai išvystytas, persikėlę gyventi specialistai nejaustų tokios didelės atskirties. Mokyklos taip pat ugdytų specialistus sau samdyti ateičiai, tad emigruojančių darbuotojų poreikis būtų mažesnis.
Be aiškios vizijos ir krypties – nereikia tikėtis teigiamų rezultatų
Kad ir kokią verslo ar paslaugų šaką pasirinktume regionų ekonomikai vystyti, aišku viena – be aiškios krypties, kurią kuruoja ir prižiūri atsakingi asmenys – darbo vaisiai nebūtų saldūs.
Kryptis keistųsi su praktiškai kiekvienas rinkimais, tad net nėra vieno galutinio atsakymo ką reikia daryti. Galbūt visgi leisti regionams vystytis organiškai. Ką manote jūs?