Vilnius, balandžio 11 d. (ELTA). Premjerė Ingrida Šimonytė nepritaria Seimo opozicijos siūlymui taikyti lengvatas už būsto paskolas. Pasak jos, lengvatų buvo atsisakyta, nes tai yra viena iš priemonių, skatinanti gyventojų įsiskolinimą, o kodėl valstybė turėtų subsidijuoti asmenis, imančius būsto paskolas, Vyriausybės vadovė sako nežinanti.
„Rinka dabar yra kitaip sureguliuota, bet kodėl valstybė turėtų subsidijuoti mokesčių mokėtojų pinigais tuos, kurie ima būsto paskolas, aš nežinau. Nes tuomet tie, kurie perka būstą už savo pinigus, gal irgi paprašytų kokios nors subsidijos iš valstybės“, – antradienį „Info TV“ teigė I. Šimonytė.
Politikė aiškino, kad 2009 m., kai buvo taikomos minėtos lengvatos, labai sparčiai augo palūkanos ir mažėjo žmonių pajamos, tuo tarpu pastaraisiais metais Lietuvoje pajamų augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES).
„Suprantu, kad kai išlaidos didėja, kažkas brangsta, iš karto dairomės kas tai turi kompensuoti, bet kodėl turėtų? Juk, kai buvo nulinės palūkanos, bet kam, kas nuoširdžiai apie tai pagalvodavo, buvo aišku, kad negali nulinės palūkanos tęstis iki begalybės“, – sakė konservatorė.
„Todėl atsakingo skolinimosi nuostatos reikalauja patikrinimo palūkanų normų šoku, ar tikrai šeima galės aptarnauti savo skolinimosi įpareigojimus, jeigu palūkanų normos ženkliai šoktų. Ir tą vertinimą bankai atlieka jau nuo 2011 m., vėlgi, krizės išmoktos pamokos“, – pažymėjo ji.
Galiausiai I. Šimonytė tikina, kad jeigu opozicija surinks planuojamus 50 tūkstančių gyventojų parašų, taip parodydama didelį palaikymą įstatymo projektui, Seimas pasiūlymą svarstys, kaip ir bet kokį kitą klausimą.
„Pasiūlyti, svarstyti lengvatą nėra niekada labai didelių problemų, nes visą laiką žmonės mielai pasiūlys kompensuoti ir tam, ir anam“, – akcentavo premjerė.
ELTA primena, kad Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų, sumokėję gyventojų pajamų mokestį. Pasak Seimo „darbiečių“, tam, kad šio siūlymo valdantieji neignoruotų, bus siekiama surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kas lems projekto patekimą į Seimo darbotvarkę. Surinkus tiek parašų įstatymo projektas į Seimą atkeliautų kaip visuomenės iniciatyva.
Tuo tarpu ketvirtadienį parlamente įregistruotas Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlomas laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Įstatymo projekte siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
• Ignas Dobrovolskas (ELTA)
