Neseniai pristatyta Vidaus reikalų ministerijos gyventojų nuomonės apklausa apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms rodo, kad gyventojai palankiai vertina viešojo saugumo situaciją šalyje ir vis aktyviau prisideda prie savo saugumo.
Apklausos duomenimis, pagrindiniais informacijos šaltiniai apie viešąjį saugumą gyventojai įvardija internetą ir naujienų portalus. 2025 metais internetinė žiniasklaida, kaip sklaidos kanalas, pirmą kartą aplenkė iki šiol buvusią televiziją, sparčiai vejasi socialiniai tinklai. Jauni žmonės pirmiausiai informacijos ieško internete, naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose. Kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo labiau kaip informacijos šaltinį naudoja televiziją ir Lietuvos radiją.
Kad gyventojai labiau rūpinasi savo saugumu, rodo ir didesnis žmonių, dalyvaujančių mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu, skaičius. Apklausa parodė, kad 43 proc. respondentų norėtų dalyvauti mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu. Per ketverius metus žmonių, dalyvaujančių mokymuose, pagausėjo nuo 21 iki 27 proc. Rečiau mokymuose dalyvavo vyresni žmonės, taip pat turintys žemesnį išsilavinimą ir gyvenantys mažesniuose miesteliuose ir kaimiškose vietovėse.
Nors žmonių, manančių, kad jie žinotų, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių metu, nuolat daugėjo, gyventojų pasitikėjimas savo žiniomis krito 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje. Tikrai žinančių, kaip elgtis, yra tik 12 proc., dar 42 proc. teigia, kad greičiausiai žinotų, ką daryti. Daugiau žino aukštesnio išsilavinimo, užimantys aukštesnes pareigas ir jaunesni gyventojai, taip pat tie, kurių pagrindinis informacijos šaltinis – internetinė žiniasklaida.
Pozityviausiai savo žinias gyventojai vertina, kaip reikia elgtis gaisro, stipraus vėjo, potvynio atvejais. Taip pat žmonių žinios ir noras domėtis yra tiesiogiai susijęs su asmenine patirtimi ar konkrečiais realiais atvejais, taip pat nuo to, kur žmonės gyvena. Lyginant su praėjusiais metais, net 8 proc. padaugėjo žmonių, kurie nurodė, kad žinotų, kaip reikėtų elgtis karo pavojaus atveju (šaudymo, sprogimų metu) ir 4 proc. – kaip elgtis evakuacijos atveju (gyventojų perkėlimas į saugesnę vietovę).
Apklausos duomenimis, 73 proc. žmonių žino, kaip elgtis gaisro atveju, 68 proc. – stipraus vėjo (viesulo) atveju, 55 proc. – kilus potvyniui, 54 proc. žmonių žinotų, kaip elgtis stichinės ar žmogaus sukeltos nelaimės metu, 48 proc. žinotų, kaip elgtis evakuacijos ar karo pavojaus atveju, 41 – Astravo atominės elektrinės avarijos atveju.
57 proc. gyventojų žino, kur ieškoti informacijos apie pasirengimą nelaimėms, 51 proc. gyventojų turi būtiniausių atsargų 72 valandoms, 44 proc. žino, kur yra artimiausia priedanga, 29 proc. namuose turi rūsį, pritaikytą slėptuvei, 22 proc. turi pasirengę veiksmų planą, kaip elgsis nelaimės atveju ir tik 15 proc. turi susidėję išvykimo krepšį. Per trejus metus labiausiai, net 13 proc., padaugėjo žmonių, žinančių, kur yra artimiausia priedanga.
Beje, vyrai dažniau teigė žinantys, kaip elgtis nelaimių metu, tačiau realių pasirengimo veiksmų skirtumai yra gerokai mažesni. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, dėl būtiniausių atsargų 72 valandoms, moterų rodikliai net šiek tiek aukštesni.
Pirmosiomis dienomis po nelaimės gyventojai labiausiai tikisi pagalbos iš šeimos, specialiųjų tarnybų bei nevyriausybinių organizacijų, o lūkesčiai dėl kitų valstybės ir savivaldybės institucijų, darbdavių ar privačių įmonių yra gerokai mažesni. Moterys šie tiek labiau pasitiki specialiųjų tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų pagalba, vyrai dažniau tikisi pagalbos iš kaimynų.
Per dvejus metus nuo 61 iki 34 proc. sumažėjo žmonių, kurie nėra girdėję apie interneto svetainę lt72.lt. Dažniausiai apie ją žino jauni žmonės, mažiausiai – vyresni nei 56 metų, taip pat tie, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse. 27 proc. žmonių yra girdėję apie šią interneto svetainę, bet joje nesilankė ir neįsidiegė mobiliosios programėlės LT72. 19 proc. yra joje lankęsi, 13 proc. ne tik lankėsi interneto svetainėje, bet ir įsidiegė programėlę į savo telefoną.
Per 10 metų nuo 20 iki 90 proc. pagausėjo žmonių, kurie į savo mobilųjį telefoną gauna gyventojų perspėjimo pranešimus. Tarp skirtingų amžiaus grupių rečiausiai šiuos pranešimus gauna vyresnio amžiaus žmonės, taip pat tie, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms teigiamai vertina 27 proc. gyventojų. Pozityviausiai įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms vertino labiau nelaimės atveju linkę evakuotis jaunesni žmonės, rečiausiai – vyresni nei 56 metų.
Kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų atveju, geriausiai žino žmonės, gyvenantys Jurbarko rajono savivaldybėje. Valstybės ir savivaldybių įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms prasčiausiai vertino Kalvarijos savivaldybės, geriausiai – Plungės rajono ir Marijampolės rajono savivaldybių gyventojai. Kur yra artimiausia priedanga, geriausiai žino Kėdainių, Plungės ir Mažeikių rajonų gyventojai. Būtiniausių atsargų mažiausiai turi Vilkaviškio rajono ir Panevėžio miesto gyventojai, daugiausia – Trakų, Alytaus, Pasvalio, Jurbarko ir Plungės rajonų žmonės.
Ši apklausa parodė, kad gyventojams būtina rengti daugiau praktinių mokymų ir bendruomeninio pasirengimo iniciatyvų. Didelė dalis žmonių pirmosiomis nelaimės dienomis tikisi pagalbos iš specialiųjų tarnybų, tačiau tik nedidelė dalis jų turi veiksmų planą ar išvykimo krepšį.
