Karas Ukrainoje, Rusijos grasinimai ir abejonės dėl JAV vaidmens Europoje pakeitė lietuvių požiūrį į savo ateitį. Geopolitikos ir energetikos ekspertė Agnia Grigas sako, kad dalis visuomenės jau priima finansinius ir gyvenimo sprendimus taip, tarsi blogiausias scenarijus būtų neišvengiamas, nors Lietuvos saugumo padėtį ji vertina gerokai optimistiškiau.
Naujame „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizode kalbama apie Rusijos imperializmo strategiją, propagandą, Lietuvos saugumą, energetinę nepriklausomybę, JAV vaidmenį Europoje ir galimus geopolitinius scenarijus ateinantiems dešimtmečiams.
• Šaltinis: Artur Lebedenko, tinklalaidė „Tapk Geresniu“
Agnia Grigas – geopolitikos ir energetikos ekspertė, Atlanto tarybos Vašingtone vyresnioji tyrėja, tarptautinių santykių mokslų daktarė, studijavusi Oksfordo universitete, bei ekonomikos ir politikos mokslų absolventė Kolumbijos universitete. Ji yra penkių knygų autorė, tarp jų – „Beyond Crimea: The New Russian Empire“, nagrinėjančios Rusijos reimperializacijos procesus. Anksčiau A. Grigas dirbo energetikos ir investicijų patarėja Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje bei liudijo JAV Senato Energetikos komitete dėl suskystintų gamtinių dujų eksporto į Europą.
Pokalbyje Agnia Grigas pasakoja apie sprendimą po maždaug trijų dešimtmečių gyvenimo Jungtinėse Valstijose su šeima grįžti į Lietuvą. Šį pasirinkimą ji priešpriešina dalies lietuvių norui turėti atsarginį išvykimo planą karo atveju. Pasak ekspertės, nuolatinė baimė pati savaime gali turėti ekonominių pasekmių, kai žmonės atideda investicijas, būsto pirkimą ar kapitalą perkelia į užsienį.
Viena svarbiausių pokalbio temų – Rusijos reimperializacijos modelis, kurį Agnia Grigas nagrinėja savo knygoje „Beyond Crimea“. Aptariami skirtingi įtakos didinimo etapai – nuo informacinių naratyvų ir „tėvynainių“ politikos iki pasų dalijimo, politinio spaudimo ir karinės intervencijos. Pašnekovė aiškina, kaip šį modelį reikėtų vertinti Baltijos šalių kontekste ir kodėl ne kiekvienas Rusijos pareiškimas reiškia tiesioginę karinę grėsmę.
Daug dėmesio skiriama propagandai ir kritiniam mąstymui. Diskutuojama apie Rusijoje kuriamus istorinius naratyvus, kuriais siekiama kvestionuoti Lietuvos valstybingumą, bei naują informacinio karo problemą – klaidingo ar tendencingo turinio sklaidą internete, iš kurio informaciją gali perimti ir dirbtinio intelekto sistemos.
Laidoje aptariamos temos:
- • Kodėl Agnia Grigas po maždaug 30 metų JAV nusprendė su šeima grįžti gyventi į Lietuvą
- • Kaip geopolitinė baimė veikia lietuvių investicinius, būsto ir emigracijos sprendimus
- • Kokius Rusijos reimperializacijos etapus ekspertė aprašo knygoje „Beyond Crimea“
- • Kaip propaganda ir istoriniai naratyvai naudojami politinei įtakai didinti
- • Kodėl kritinis mąstymas tampa ne tik švietimo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu
- • Kaip klaidinga informacija internete gali paveikti dirbtinio intelekto pateikiamus atsakymus
- • Ką Europai reikštų mažesnis JAV įsitraukimas į jos gynybą
- • Kaip energetinė priklausomybė gali tapti geopolitinio spaudimo priemone
- • Kodėl Rusijos visuomenėje išlieka ribotas pasipriešinimas valdžios politikai
- • Kokie skirtingi karo Ukrainoje ir Lietuvos saugumo scenarijai svarstomi artimiausiai ateičiai
Pokalbio pabaigoje analizuojami keli galimi Lietuvos ateities scenarijai. Tarp jų – karo Ukrainoje paliaubos ir didesnis ekonominis optimizmas, mažėjantis JAV vaidmuo Europos gynyboje, ilgus metus trunkantis karas bei hipotetinė krizė Suvalkų koridoriuje. Šie scenarijai aptariami ne kaip prognozės, o kaip galimybės, kurioms valstybė ir visuomenė turi būti pasirengusios.
Agnia Grigas taip pat pabrėžia švietimo, gebėjimo tikrinti informaciją ir savarankiškai vertinti šaltinius svarbą. Jos požiūriu, informacinis atsparumas tampa ne mažiau reikšmingas už karinę ar energetinę infrastruktūrą, nes visuomenės baimė ir nepasitikėjimas gali būti išnaudojami dar neprasidėjus jokiam tiesioginiam konfliktui.
Šis „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizodas skirtas norintiems geriau suprasti Lietuvos geopolitinę padėtį, Rusijos informacinės ir politinės įtakos mechanizmus bei galimus Europos saugumo raidos scenarijus. Pokalbyje pabrėžiama, kad pasirengimas grėsmėms neturėtų virsti nuolatine baime – sprendimai dėl savo, šeimos ar finansinės ateities turėtų būti grindžiami rizikos vertinimu, o ne vien blogiausio scenarijaus laukimu.
