Karštą vasaros dieną viliote vilioja gamta: paežerės, paupiai, pajūris. Taip ir norisi nutolti nuo gyvenvietės, pasijusti keliautoju, gamtos kampelių, kur mažai kas lankosi atradėju. Vilioja vandens telkiniai, nuošalių vietų tyla, ramybė, vešli augalija. Tačiau pernelyg nuošali vieta už telefono ryšio ribų gali būti pavojinga.
Augalai ne tik akį vilioja, bet gali sukelti alergines reakcijas, jie būna nuodingi, maži vaikai mėgsta skinti gėles, tyrinėja augaliją, pakramto stiebus, jų akį traukia ryškiaspalvės uogos. Todėl geriau iškylauti turistams paruoštose aikštelėse, apsižvalgyti, ar nėra nuodingų augalų. Apsinuodyti galima palietus augalą arba jį suvalgius, pakramčius. Augalai gali sužeisti aštriais spygliais, lapų kraštais.
Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės tinimus gali sukelti dažnas augalas. Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drigne, durnarope, vaistine šunvyšne. Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto paburkimą ir sudirginimą sukelia kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis ir kt.
Apsinuodijus kurpele, tabaku, darželiniu pupmedžiu, dėmėtąja mauda po 15-60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmąją valandą.
Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmene, pakalnute, oleandru, čemeriu, kurpele. Labai nuodinga drėgnoje vietose auganti nuodingoji nuokana. Ypač nuodingos jos šaknys. Odą nudegina dilgėlės, sibirinis barštis.
Todėl nereikia skinti, liesti nežinomų augalų, pajutus apsinuodijimo požymius, kuo greičiau kreiptis į medikus, pasiimti augalo, kuriuo apsinuodijote dalį, kad galėtumėte parodyti medikams. Šaltas vanduo, ledo gabaliukas apmalšina skausmą.
Atšilus orams suaktyvėja vabzdžiai. Bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės. Įgėlus bitėms, širšėms, vapsvoms įprastinė audinių reakcija įgėlimo vietoje: aštrus skausmas, patinimas. Kraujasiurbius atbaido repelentai, eteriniai aliejai. Bičių, širšių, vapsvų įgėlimas skausmingas, bet nealergiškam žmogui nepavojingas. Žinoma, jei nesugėlė daug vabzdžių. Būklė pagerėja, jei išimamas geluonis. Alergiški žmonės turėtų nepamiršti pasiimti prieš alerginių vaistų. Vabzdžius vilioja ledai, saldūs vaisiai ir gėrimai, gėlių kvapus primenantys kvepalai.
Po erkės įkandimo gali pasireikšti Laimo liga ar erkinis encefalitas. Lietuvoje yra vidutiniškai 10 proc. erkių, užsikrėtusių erkinio encefalito ir (ar) Laimo ligos sukėlėjais. Norint apsisaugoti nuo erkių įkandimo, reikia vilkėti prigludusius, visą kūną dengiančius rūbus, naudoti specialius jas atbaidančius purškalus, jei įsisiurbė erkė, ją kuo greičiau reikia ištraukti, jos nesutraiškant, stebėti pažeistą vietą, savo savijautą. Pastebėjus nerią keliantį odos paraudimą, slogą primenančius požymius – kreiptis į medikus.
Karštą dieną, nesaikingai deginantis saulėje karščiausiu dienos metu, užsnūdus saulėkaitoje gresia šilumos smūgis. Nepatartina būti be galvos apdangalo, geriau vilkėti baltais sportiniais marškinėliais, saugojančiais odą nuo nudegimo, organizmą nuo kenksmingų spindulių.
Atėjus maudytis prie upės nežinomoje vietoje, ieškokite vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė. Bet jeigu ketinate šokinėti į vandenį, pasirinkite gilesnę vietą, prieš tai išsiaiškinę, ar po vandeniu nėra nugriuvusių medžių, kitokių kliūčių. Gilesnes vietas upėje galima atpažinti pagal statesnį upės krantą.
Upės, kurių vagoje yra akmenų yra pavojingesnės, nes šalia akmenų formuojasi vandens sūkuriai, o už akmenų susiformuoja duobės. Ties akmeniu srovė sustiprėja ir sūkurys gali panardinti į duobę. Ežere galima įsipainioti į žoles. Audros metu plaukioti valtimi pavojinga – ji gali apvirsti, lietaus vanduo ją gramzdina, žaibas gali trenkti į metalines dalis.
Susiruošę maudytis laikykitės šių taisyklių:
Neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Žinoma, kad didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs:
- Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti;
- Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų. Ženklų ir vėliavų reikšmės galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapio www.smlpc.lt skiltyje „Atmintinės, lankstukai, plakatai−Plakatai“;
- Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą;
- Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių;
- Nerekomenduojama maudytis po valgio;
- Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą;
Poilsiaudami nerizikuokite, elkitės apdairiai, kad iškylos į gamtą teiktų tik džiaugsmą.