Maisto papildų rinka dažnai atrodo saugesnė ir labiau kontroliuojama, nei yra iš tikrųjų.
Farmacininkė ir regeneracinės medicinos mokslų daktarė Eglė Pavydė sako, kad laboratoriniai tyrimai atskleidžia didelius skirtumus tarp to, kas parašyta ant pakuotės, ir to, kas realiai randama produkte.
Naujame „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizode kalbama apie papildų kokybę, peptidų vartojimo rizikas, vitaminų ir vaistų sąveikas bei tai, kodėl laboratorijoje pažymėta „norma“ ne visada reiškia optimalią žmogaus sveikatos būklę.
• Šaltinis: Artur Lebedenko, tinklalaidė „Tapk Geresniu“
Eglė Pavydė – farmacininkė, regeneracinės medicinos mokslų daktarė, dirbanti britų klinikinių tyrimų bendrovėje „hVIVO“, vykdančioje vakcinų ir priešvirusinių vaistų tyrimus. Viešojoje erdvėje ji kalba apie maisto papildų reguliavimo spragas, klaidinančią rinkodarą ir mokslinių įrodymų svarbą vertinant sveikatingumo produktus.
Pokalbyje aptariama, kodėl maisto papildo pakuotė ne visada garantuoja nurodytą veikliosios medžiagos kiekį. Pasak pašnekovės, laboratoriniuose tyrimuose pasitaiko atvejų, kai produkte randama gerokai mažiau medžiagos, nei deklaruojama, arba jos neaptinkama visai. Todėl vien prekės ženklas, kaina ar įtaigi reklama dar neparodo tikrosios produkto kokybės.
Daug dėmesio skiriama ir populiarėjantiems peptidams, tokiems kaip BPC-157, TB-500, GHK-Cu, CJC-1295 ar Melanotan-2. Eglė Pavydė pabrėžia, kad problema nebūtinai ta, jog šios medžiagos savaime yra blogos, bet tai, kad daugelio jų veiksmingumas ir saugumas žmonėms dar nėra pakankamai ištirtas. Dalis vartotojų šiuos preparatus įsigyja neoficialioje rinkoje ir leidžiasi savarankiškai, nežinodami tikrosios sudėties, dozės ar ilgalaikio poveikio.
Laidoje aptariamos temos:
- Kodėl maisto papildų sudėtis gali neatitikti informacijos etiketėje
- Kaip veikia „white label“ papildų gamyba ir kodėl skirtingi prekės ženklai gali pardavinėti beveik tą patį produktą
- Kodėl peptidai neturėtų būti vertinami taip pat, kaip patvirtinti ir išsamiai ištirti vaistai
- Ką reiškia skirtingi klinikinių tyrimų etapai ir kodėl bandymai su gyvūnais dar neįrodo saugumo žmonėms
- Kokias rizikas gali kelti Melanotan-2 ir kiti neoficialiai platinami preparatai
- Kada gali būti naudingi vitaminas D, magnis, kreatinas ir kiti dažnai vartojami papildai
- Kodėl riebaluose tirpių vitaminų negalima vartoti neapgalvotai
- Kaip maistas, kava ir papildai gali keisti receptinių vaistų pasisavinimą
- Kuo laboratorinė referencinė norma skiriasi nuo individualiai optimalaus rodiklio
- Kodėl prieš lašelines ar dideles papildų dozes svarbu atlikti tyrimus ir pasitarti su specialistu
Pokalbyje pateikiamas ir tiroksino vartojimo pavyzdys. Pasak farmacininkės, rytinė kava, maistas ar kiti preparatai gali sumažinti vaisto pasisavinimą, todėl svarbu laikytis gydytojo ir vaistininko pateiktų vartojimo rekomendacijų. Netinkamai vartojamas tas pats vaistas gali veikti skirtingai, o pakeitus rutiną kartais tenka koreguoti jo dozę.
Taip pat kalbama apie vitaminą D, magnio formas, cinką, kreatiną ir sveikatingumo rinkoje populiarėjančias ilgaamžiškumo praktikas. Eglė Pavydė ragina vertinti ne tik atskirą papildą ar biožymenį, bet ir bazinius sveikatos veiksnius – miegą, mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymą, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę.
Šis „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizodas kviečia kritiškiau vertinti maisto papildų reklamą, neeksperimentuoti su neištirtais preparatais ir sveikatos sprendimus grįsti ne socialinių tinklų pažadais, o laboratoriniais tyrimais, klinikiniais įrodymais bei kvalifikuotų specialistų konsultacijomis.
