Šiandien Vilniuje daugiau nei 200 aukšto lygio Europos Tarybos Teisingumo ministrų konferencijos „Atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus Ukrainoje link“ atstovų diskutuoja dėl tarptautinių teisinių sprendimų, kad būtų užtikrinta visapusiška rusijos atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą.
Per renginio metu vykstančias diskusijas daugiausia dėmesio skiriama iššūkiams ir galimų sprendimų paieškai užtikrinant bendrą valstybių vykdomų nacionalinių tyrimų standartą, įrodymų kokybę ir vertinimą, teismo sprendimų už akių (in absentia) galimybes veiksmingai prisidėti prie teisingumo įtvirtinimo.
Konferencijos metu teisingumo ministrė E. Dobrowolska pabrėžė, kad Specialusis tribunolas atsakingiesiems už karinę agresiją prieš Ukrainą taps pavyzdžiu ateityje užtikrinant tarptautinės teisės veikimą.
„Prasidėjus karinei agresijai prieš Ukrainą, Lietuva pirmoji kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydama pradėti tyrimą dėl rusijos vykdomų tarptautinių nusikaltimų Ukrainoje. Arešto orderiai, išduoti karo nusikaltimų vykdytojams, įskaitant Putiną, liudija, kad tarptautinis baudžiamasis teisingumas nelaukia. Nors šiandien laikas vis dar agresorių pusėje, tačiau Vilniaus konferencija yra unikali tarptautinė platforma dar kartą patvirtinti šalių įsipareigojimams laikytis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių principų ir nesitaikstyti su agresoriumi, ištiesiant jam raudoną kilimą, o ne jį areštuojant, kaip pasielgė Mongolija“, – teigė E. Dobrowolska.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pernai išdavė Putinui arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį buvo pradėta neišprovokuota plataus masto karinė agresija prieš Ukrainą.
Konferencijos metu Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinović Burić akcentavo, kad norint būti tikriems, jog sprendimai dėl tolesnių žingsnių steigiant tarptautinį Specialųjį tribunolą būtų kuo veiksmingesni, šiandien svarbu rasti sutarimus, įgalinančius tarptautinę teisę veikti.
Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Beštos teigimu, rusija niekada nėra susidūrusi su jokia atsakomybe dėl vykdytų žiaurių nusikaltimų, todėl ji įsitikinusi, kad atsakomybės galima išvengti.
Renginio metu pasirašyta Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės sutartis. Tai yra pirmasis pasaulinis dirbtinį intelektą reglamentuojantis dokumentas.
Konvencijos tekstas angų kalba: https://rm.coe.int/1680afae3c.
Taip pat Europos tarybos valstybių narių ir valstybių stebėtojų ministrai pasirašė deklaraciją, kuria dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainą, užtikrinti teisingumą ir tarptautinę teisę bei rusijos pareigą prisiimti visų savo tarptautinių neteisėtų veiksmų Ukrainoje ar prieš ją teisines pasekmes, įskaitant žalos atlyginimą.
Deklaracijos tekstas anglų kalba: https://rm.coe.int/final-vilnius-declaration…/1680b17523.
Šią deklaraciją pasirašiusios šalys: Albanija, Andora, Armėnija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Juodkalnija, Estija, Graikija, Gruzija, Graikija, Islandija, Ispanija, Airija, Italija, Japonija, Kanada, Kipras, Kroatija, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Moldovos Respublika, Monakas, Juodkalnija, Nyderlandai, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, San Marinas, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Ukraina, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos.
Vilniaus konferencija – tai vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų Komitetui renginių. Renginyje dalyvauja teisingumo ministrai iš 46 Europos Tarybos šalių narių, taip pat kiti kviestiniai svečiai.
Lietuva Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkauja nuo gegužės 17 iki lapkričio 13 dienos, jo metu prioritetas skiriamas paramai Ukrainai.
Visas renginio nuotraukas galima rasti čia.
