Penktadienio pavakare Euro grupės posėdyje, vyksiančiame video konferencijos būdu, finansų ministrai apsikeis nuomonėmis dėl ekonomikos gaivinimo priemonių, taip pat aptars pažangą, įgyvendinant anksčiau priimtus sprendimus.
„Siekiant spartesnio ekonomikos atsigavimo, neužtenka vien tik trumpojo laikotarpio priemonių, orientuotų į COVID-19 pasekmių švelninimą. Jau dabar turime pradėti planuoti ilgesnio laikotarpio veiksmus, kurie užtikrintų ne tik sugrįžimą į prieš krizinį lygį, bet ir transformuotų mūsų ekonomiką skaitmeninimo, žalinimo ir įtraukaus bei tvaraus augimo kryptimis. Turime maksimaliai išnaudoti ES biudžeto galimybes. Todėl derybų dėl kitos ES daugiametės finansinės programos kontekste didelį dėmesį skirsime naujam Ekonomikos gaivinimo fondui“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Posėdžio metu ministrai apsikeis nuomonėmis dėl šalyse įgyvendinamų priemonių kovojant su COVID-19 bei sričių, kuriose ES lygmens koordinavimas yra būtinas. Taip pat diskutuos dėl Ekonomikos gaivinimo fondo (angl. – Recovery Instrument), kurio pasiūlymą Europos Komisija planuoja pateikti artimiausiu metu kartu su atnaujintu pasiūlymu dėl kitos ES daugiametės finansinės programos. Ministrai taip pat aptars anksčiau priimtų sprendimų įgyvendinimą.
Dėl COVID-19 pasekmių ekonomikai ir ES ekonomikos gaivinimo veiksmų bus apsikeista nuomonėmis su Europos parlamento Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto (ECON) pirmininke Irene Tinagli. ECON aktyviai dalyvauja priimant sprendimus, siekiant užkirsti kelią COVID-19 sukeltai ekonominei krizei.
Primename, jog balandžio 9 d. Euro grupė pritarė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) aktyvavimo, Europos investicijų banko (EIB) Europos garantijų fondo sukūrimo bei Europos Komisijos (EK) pasiūlymo suteikti papildomą finansavimą nacionalinėms laikino nedarbo schemoms. Balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos (EVT) lyderiai sutarė, kad šios priemonės turėtų pradėti veikti nuo šių metų birželio 1 d.
EIB iniciatyva sukurtas 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondas, kuris leistų mobilizuoti 200 mlrd. eurų finansinę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
EK pasiūlė mobilizuoti papildomą finansavimą nacionalinėms laikino nedarbo schemoms. Finansavimas bus teikiamas paskolų forma, kurio bendra apimtis ES mastu gali sudaryti iki 100 mlrd. eurų. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad darbuotojai ir savarankiškai dirbantys būtų apsaugoti nuo nedarbo ir pajamų praradimo.
ESM speciali linija, veiks esamos ESM Griežtesnių sąlygų kredito linijos pagrindu. Gegužės 8 d. Euro grupės posėdyje pasiektas sutarimas dėl šios priemonės svarbiausių elementų. Kredito linija bus prieinama visoms euro zonos šalims ir sudarys iki 2 proc. šalies BVP. Lietuvai tai reiškia galimybę pasiskolinti apie 1 mlrd. eurų. Vidutinė suteiktų paskolų trukmė negalės būti ilgesnė nei 10 metų. Pasinaudoti finansavimu pagal šią kredito liniją bus galima iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Numatoma, kad prieš Euro grupės posėdį, ESM Specialios kredito linijos aktyvavimas bus formaliai patvirtintas ESM valdytojų taryboje.