Plieninė stogo danga tvirtinama sraigtais su guminėmis (EPDM) tarpinėmis – jos užsandarina kiekvieną tvirtinimo tašką ir neleidžia vandeniui pasiekti plieno paviršiaus. Tačiau su laiku šios tarpinės sukietėja, susitraukia arba sutrūkinėja nuo saulės ir temperatūros pokyčių.
Šių elementų būklė paprastai tikrinama tik tada, kai stogas jau pradeda praleisti vandenį. Tačiau tuomet drėgmė jau būna pažeidusi medines konstrukcijas, o pačioje skardos gręžimo vietoje jau kurį laiką vystosi korozija.
Tai aktualu kiekvienam, kas turi ar planuoja plieninį stogą – nepriklausomai nuo to, ar tai gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, ar komercinis objektas, kadangi tvirtinimo taškų per visą plotą yra šimtai.
Reguliarus sraigtų tikrinimas yra vienas pigiausių, bet labiausiai apleidžiamų priežiūros darbų, kurio ignoravimas gali sutrumpinti stogo amžių dešimtimis metų, net jei danga turi iki 50 metų garantiją.
Mano Stogas ekspertai dalijasi, kaip laiku pastebėti šią problemą ir išvengti brangaus remonto.
Kaip atpažinti, kad tarpinės jau pažeistos?
Norint pastebėti problemą laiku, stogą būtina apžiūrėti iš arti – iš tolo pažeidimų nematysite.
Visi plieniniai stogai yra prisukti specialiais sraigtais su šešiakampėmis galvutėmis, po kuriomis ir slepiasi guminis (EPDM) žiedas.
Kokybiškai prisukta ir sveika tarpinė turi būti elastinga ir vos išlindusi iš po sraigto galvutės – ji veikia kaip sandari pagalvėlė tarp metalinio sraigto ir stogo lakšto.
Jei užlipę ant stogo pamatysite vieną iš šių požymių, žinokite – detalė jau yra pažeista:
- Matomi įtrūkimai ir sausumas: Guma nebeatrodo elastinga, ji yra sukietėjusi, išsausėjusi, o jos kraštai pradėję trūkinėti.
- Atsivėręs tarpelis: Tarpinė dėl temperatūrų pokyčių yra susitraukusi arba susisukusi, todėl tarp sraigto galvutės ir stogo lakšto atsiranda plika akimi matomas tarpas. Pro jį vanduo garantuotai patenka tiesiai į stogo konstrukciją.
- Rusvos nuosėdos aplink sraigtą: Jei aplink sraigto galvutę matote rudus nutekėjimus ar nuosėdas, tai akivaizdus įrodymas, kad guma jau nebelaiko drėgmės ir pačioje skardos gręžimo skylėje vyksta rūdijimo procesas.
Jei tokius defektus pastebėjote bent keliose to paties šlaito vietose, tai ženklas, kad tos pačios partijos sraigtų tarpinės jau pasiekė savo tarnavimo ribą.
Kadangi šios zonos sraigtai gavo vienodą saulės ir temperatūros apkrovą, artimiausiu metu pratrūks ir likusios to paties šlaito tarpinės.
Kokie techniniai parametrai užtikrina stogo ilgaamžiškumą?
Stogo dangos atsparumą aplinkos poveikiui lemia trys esminiai parametrai: cinko kiekis, apsauginio polimerinio sluoksnio storis ir paties plieno lakšto storis.
Cinko sluoksnis veikia kaip aktyvus skydas – minimalus rekomenduojamas jo kiekis yra 275 g/m², kitaip cinkas greičiau oksiduosis ir plienas liks neapsaugotas. Virš jo esantis polimerinis sluoksnis saugo stogą nuo pažeidimų ir saulės: standartinis poliesteris turi 25 mikronų storį, matinis – 35 mikronų, o puralas – 50 mikronų sluoksnį. Storesnis polimeras geriau sugeria UV spindulius, todėl puralas ilgiausiai išlaiko spalvą.
Pats plieno lakštas privalo būti ne plonesnis nei 0,5 mm. Plonesnė skarda lengvai deformuojasi montuojant, prasčiau atlaiko sniego apkrovas ir greičiau dėvisi.
Daugiau informacijos → Mano Stogas plieninė stogo danga.
Kaip teisingai prižiūrėti stogą, kad korozija nesivystytų?
Pagrindinė taisyklė – bent kartą per metus nuo stogo pašalinti lapus, šakas ir purvą. Šios sankaupos veikia kaip kempinė: jos sulaiko drėgmę ir sukuria idealias sąlygas korozijai.
Valymui galima naudoti tik minkštą šepetį ir žemo slėgio vandens srovę. Griežtai draudžiama naudoti metalinius šepečius, abrazyvinius šveitiklius ar agresyvius cheminius valiklius – šios priemonės braižo arba ištirpina apsauginį polimerinį sluoksnį ir akimirksniu atveria kelią plieno oksidacijai.
Ypatingą dėmesį būtina skirti kritinėms vietoms, kur drėgmė ir purvas kaupiasi greičiausiai: lietaus latakams, stogo įlajoms (sąlajoms), ventiliacinėms angoms ir zonoms aplink kaminus.
Kasmetinės apžiūros metu privaloma įvertinti ir sraigtų būklę. Jei pastebėjote sukietėjusias, įtrūkusias ar deformuotas tarpines, tokius sraigtus būtina iškart pakeisti naujais – papildomas jų suveržimas situacijos neištaisys, nes praradusi elastingumą guma tiesiog sutrupės.
Galiausiai, kas 3–5 metus rekomenduojama stogo apžiūrą patikėti profesionalams. Kvalifikuoti stogdengiai gali atlikti pilną techninę diagnostiką: įvertinti lakštų sujungimus, rasti plika akimi nematomus mikroįtrūkimus.
Kaip stogo nuolydis veikia jungčių saugumą?
Stogo nuolydis tiesiogiai lemia, kaip greitai vanduo ir tirpstantis sniegas pasišalina nuo paviršiaus. Kuo lėkštesnis stogas, tuo lėčiau teka drėgmė, todėl sraigtai ir lakštų sujungimai patiria kur kas didesnę apkrovą.
Dėl šios priežasties skirtingiems profiliams yra nustatyti skirtingi minimalūs nuolydžiai. Klasikiniai (klikiniai) ir trapeciniai profiliai dėl savo lygaus paviršiaus vandenį plukdo greitai, todėl juos galima montuoti nuo 7° nuolydžio.
Tuo tarpu čerpiniam profiliui reikalingas statesnis, bent 14° nuolydis. Čerpinės imitacijos skersiniai laipteliai natūraliai stabdo vandens tekėjimą ir sukuria barjerus, todėl esant per mažam nuolydžiui, ties šiais laipteliais pradeda kauptis drėgmė ir purvas.
Kai bendras stogo nuolydis yra mažesnis nei 25°, standartinio lakštų perdengimo užsandarinimui jau nebepakanka. Tokiuose stoguose visos išilginės ir skersinės lakštų jungtys privalo būti papildomai izoliuotos specialiomis sandarinimo (butilo) juostomis arba mastikomis.
Kada kreiptis į specialistą?
- Pastebėjote rusvas nuosėdas aplink sraigtų galvutes ar matomus tarpelius tarp sraigto ir lakšto → drėgmė jau pasiekė gręžimo skylę ir medines konstrukcijas, reikia profesionalaus įvertinimo.
- Stogui daugiau nei 5 metai, o pilna techninė diagnostika niekada nebuvo atlikta → verta užsisakyti apžiūrą, kad mikroįtrūkimai būtų pastebėti anksti.
- Planuojate naujos plieninės dangos montavimą ar esamo stogo renovaciją → reikia tiksliai įvertinti stogo nuolydį, profilio tipą ir aplinkos agresyvumo kategoriją prieš pasirenkant medžiagas.
