Dujiniai katilai – patalpų apšildymo metodas, praktiškai nereikalaujantis jokios priežiūros. Dujiniam katilui užtenka vieną kartą metuose atlikti profilaktinį aptarnavimą, kurį atlieka specialistas. Šie įrenginiai būna skirtingų tipų: turbininiai ir kondensaciniai, kurie būna su uždaromis degimo kameromis, ir atmosferiniai, su atvira degimo kamera.
Ekologinio projektavimo direktyvoje rašoma, kad nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio, leidžiama įrenginėti tik energijos naudojimo efektyvumą atitinkančius, naujus, dujinius kondensacinius katilus, patalpose, kuriose anksčiau nebuvo įrengto ir naudojamo dujinio katilo.
Šie katilai yra labai efektyvūs (efektyvumas iki 110%). Į šildymo sistemą paduodamos žemos temperatūros išgauna didelį efektyvumą, todėl puikiai tinka šildomoms grindims. Perskaičiavus radiatorių galią pagal žemos temperatūros darbo rėžimą, pakeitus juos naujais, galima lengvai pasiekti tokį katilo efektyvumą.
Kitu atveju, paliekant senus radiatorius, šaltuoju metų laiku reikės kondensacinį dujų katilą perjungti į aukštos temperatūros darbo rėžimą, taip sumažinant katilo efektyvumą. Svarbus aspektas renkantis dujinį katilą – kaip šildysite vandenį.
Galima tai daryti perkant dujinį katilą, su vandens šildymo įranga, tokiu atveju vanduo yra šildomas momentiškai. Taip pat, galima atskirai pirkti karšto vandens šildytuvą, paprastai vadinamą boileriu.
Žinoma, ne ką mažiau svarbus aspektas yra namo šildomas plotas ir jo šiluminė varža. Naujos statybos namui įprastai užtenka nedidelės katilo galios, nes šiluminė varža paprastai būna didelė. Daugumos dujinių katilų gamintojų standartas yra iki 24 kilovatų. Tiek galios prireikia nedažnai, paprastai užtenka apie 6 kilovatų katilo galios.
Taigi, tęsinat pradėtą temą apie galią, yra svarbu atkreipti dėmesį ir į apatinę katilo galios ribą, kuri daugumoje dujinių katilų modelių standartiškai būna nuo 6 kilovatų. Žinoma, yra ir katilų, kurių apatinė riba prasideda nuo 2 kilovatų. Tokius katilus mūsų klientai renkasi mažesnei kvadratūrai apšildyti.
Jei norėsite pasikeisti senajį turbininį, arba atmosferinį, į kondensacinį katilą – būtina pakeisti seną dūmtraukį nauju, kuris būtų dvigubomis sienelėmis, taip pat nuvesti kondensatą iš katilo į kanalizaciją.
Šių katilų dūmtraukiai įrenginėjami keliais būdais: pirmasis – vedami tiesiai per sieną, antrasis – montuojami į šachtą, tokiu būdu dūmus pašalinant pro stogą. Atmosferiniai katilai šiuo metu tiekiami tik su įmontuotu karšto vandens ruošimu.
Jie yra mažiau efektyvūs, tai yra iki 93 procentų, naudojami paskutines dienas skaičiuojančių atmosferinių katilų keitimui taupant pinigus. Atmosferiniai dujiniai katilai orą degimui siurbia iš patalpos, kurioje stovi, o dūmai išeina per įdėklą šachtoje virš stogo, pagamintą iš nerūdijančio plieno. Įrenginėjant šio tipo katilą svarbu užtikrinti oro patekimą į patalpą, kurioje šis įmontuotas.
Nuo 2015 metų uždrausta montuoti atmosferinius katilus naujai įrengiamose sistemose dėl jų saugumo ir efektyvumo stokos. Aukštu naudingumo koeficientu nepasižymi ir turbininiai katilai, kurių koeficientas siekia iki 93 procentų.
Šiuos seno tipo katilus keičia naujesni, efektyvūs kondensacinio tipo katilai, nes senųjų tipų gamintojai atsisako juos toliau gaminti, o pagrindinė priežastis – kondensacinių katilų degimo kamera yra uždara ir oras degiui imamas iš lauko. Nepalyginamai skiriasi ir saugumo lygis, tarp senųjų atmosferinių katilų, su atvira degimo kamera, ir naujųjų – su uždara degimo kamera.
