Seimas ketina du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisos: už balsavo 65, prieš buvo 26, o susilaikė 35 parlamentarai. Galutinis balsavimas Seime dėl pataisų vyks vėliau.
Kai kurie parlamentarai iš opozicijos sako, kad pabranginus leidimus siekiama iš žvejų surinktomis lėšomis bandyti užlopyti „neaišku kokias skyles“.
„Visi pinigai nueina į biudžetą, ne į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, kas buvo iki šiol“, – teigė pataisoms priešinęsis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika.
Mišriai Seimo narių grupei priklausančiam Remigijui Žemaitaičiui abejonių kilo dėl surinktų lėšų panaudojimo.
„Negali iš gyventojų surenkami pinigai už mėgėjišką žūklę tiesiog be kontrolės būti paleidžiami. (…) Aplinkos ministerijos atstovai taip ir nesugebėjo pasakyti konkrečiai, kam bus naudojami – buvo sakoma, kad sieks tuos pinigus panaudoti žuvų išteklių atnaujinimui, kontrolei ir apsaugai. (…) Neturi būti iš mėgėjiškos žūklės pinigų perkami kompiuteriai, automobilis, filmavimo kameros ar kitas inventorius, kuris neva bus skirtas žuvies išteklių saugumui“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis siūlo lėšas už mėgėjiškos žvejybos bilietus skirti Medžiotojų ir žvejų draugijai ar kitoms žvejus vienijančioms organizacijoms.
K. Mažeika teigė, kad pataisos nesąžiningos žvejų atžvilgiu, nors ir tikinama, kad bus skiriamas didesnis finansavimas žuvivaisai.
„Tačiau pernai buvo panaikinti du žuvivaisos padaliniai – Šilavoto ir Ignalinos, kur būtent ir buvo veisiamos: viename – lydekos, kitame – karpinės žuvys. Šiandien kiti padaliniai net neužsiima tų žuvų veisimu, pačių populiariausių žvejyboje. Visi kiti padaliniai veisia ir augina tik retas, nykstančias ir saugomas žuvis, kurias žvejams bet kuriuo atveju privalu paleisti, ir jų yra tikrai labai ribotose vietose, riboti ištekliai. Tikrai sterles, eršketus, ar kitas retas žuvis labai retai kas žvejoja“, – aiškino jis.
K. Mažeikos teigimu, iki 50 eurų pabrangintas bilietas negalios visoje Lietuvoje ir visuose vandens telkiniuose. Anot jo, dabar 949 ežerai yra išnuomoti.
„Žvejys tikrai visą laiką nežvejoja viename telkinyje. Tie visi telkiniai yra skirtingų nuomininkų, tai reiškia, kad kiekviename telkinyje bus po 50 eurų. (…) Maždaug 200 tūkst. žvejų yra, įsivaizduokite, po 50 eurų padaugini, gaunasi apie 10 mln. eurų“, – sakė K. Mažeika.
Pasak jo, limituotos žvejybos telkinių nuomininkai, įdėję daug lėšų ir darbo, galėtų patys nustatyti bilieto kainą: „Ir ji galėtų būti netgi didesnė kai kuriais atvejais negu 50 eurų“.
Viena pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau yra sakiusi, kad mėgėjiškos žvejybos leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.
Jei pataisos bus priimtos, leidimo dvi paras žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose nelimituojant žvejybos kaina didės nuo 1,4 iki 3 eurų, mėnesį – nuo 5 iki 15 eurų, o vienerius metus – nuo 14 iki 50 eurų.
Mėnesio trukmės leidimas žvejoti paleidžiant žuvis tokiuose telkiniuose kainuos 10 eurų, o metų trukmės – 25 eurus.
Tuo metu leidimas žvejoti telkinyje, kuris neturi leidimo naudoti žvejybos plotą ir kuriame limituota žvejyba, išskyrus lašišų ir šlakių žvejybą, parai kainuotų 5 eurus (dabar – 2,5 euro), savaitei – 15 eurų (8 eurai), o mėnesiui – 30 eurų (14 eurų).
Vienos paros leidimas lašišų ir šlakių limituotai žvejybai kainuotų 15 eurų, o paleidžiant visas sugautas žuvis – 5 eurai.
Nemokamą žvejo bilietą gautų pensininkai bei neįgalieji, kaip ir dabar, bei jaunuoliai iki 18 metų. Šiuo metu žvejoti nemokamai be leidimų turi teisę asmenys iki 16 metų.
