Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavedimu nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ atliko apgyvendinimo įstaigų tyrimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad apgyvendinimo paslaugas šalyje nelegaliai teikia per 900 įstaigų.
Atliekant tyrimą buvo palygintas internetinėje užsakymų platformoje booking.com registruotų, Lietuvos teritorijoje veikiančių apgyvendinimo įstaigų sąrašas ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, teikiančios licencijas apgyvendinimo paslaugoms teikti, sudaryti licencijuotų apgyvendinimo įstaigų sąrašai. Analizės duomenimis, daugiau nei 900 iš beveik pusantro tūkstančio booking.com paslaugas siūlančių įstaigų, neturi apgyvendinimo paslaugų veiklos licencijų. Daugiausiai licencijų neturinčių paslaugų teikėjų patenka į apartamentų, atostogų namelių, vilų ir svečių namų kategorijas.
„Apie 60 proc. apgyvendinimo įstaigų, priimančių užsakymus populiariausioje apgyvendinimo paslaugų platformoje Lietuvoje, veikla neatitinka apgyvendinimo paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų. Tai yra milžiniško masto problema. Tai reiškia, kad mes nežinome, kokia yra tikroji turizmo situacija Lietuvoje, nes nematome realių turistų skaičių, ir nekontroliuojame dalies vartotojus pasiekiančių apgyvendinimo paslaugų kokybės“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Pagal ekonominę veiklą reglamentuojančius įstatymus, apgyvendinimo paslaugas šiuo metu galima teikti pagal du verslo liudijimus – „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“ arba „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“. Taip pat numatoma galimybė veikti be verslo liudijimo, įregistravus individualią veiklą pagal pažymą.
Vis dėlto, be ūkinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, apgyvendinimo paslaugų teikėjams yra taikomas turizmo įstatymas ir jame numatyti reikalavimai. Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme numatoma, kad visos vartotojams teikiamos apgyvendinimo paslaugos privalo būti klasifikuojamos arba registruojamos. Klasifikavimas yra privalomas viešbučiams, moteliams, svečių namams ir kempingams, veiklos registracija – apartamentų kompleksams, kaimo turizmo sodyboms, apgyvendinimo paslaugoms, kurias teikia nakvynės namai, nakvynių ir pusryčių paslaugoms, poilsio namams, turistinėms stovykloms ir turistiniams laivams.
Apgyvendinimo paslaugų teikėjai, dirbantys su verslo liudijimais arba pagal individualios veiklos pažymą, mokestiniu požiūriu veiklą vykdo legaliai. Vis tik, dėl informacijos apie būtinybę užsiregistruoti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ar įgyti apgyvendinimo paslaugų veiklos licenciją trūkumo, didelė dalis paslaugų teikėjų neatitinka turizmo įstatyme keliamų reikalavimų ir veiklą vykdo rizikuodami užsitraukti teisinę atsakomybę už apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą.
„Apgyvendinimo paslaugų teikimą šiuo metu prižiūri Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tačiau šios įstaigos paslaugų teikėjus konsultuoja griežtai savo kompetencijų ribose, todėl paslaugų teikėjai lieka neinformuoti apie dalį jiems aktualių teisinių prievolių, tokių kaip registracija Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo stokos, iš prasto informuotumo kylančių rizikų valdymas perkeliamas ant paslaugų teikėjų pečių, o labiausiai nuo to kenčia vartotojai, nes būtent jiems teikiamos nelegalios paslaugos. Dėl masinio turizmo įstatymo pažeidinėjimo kreipsimės į Teisingumo ministeriją ir sieksime, kad apgyvendinimo paslaugų teikimas būtų atidžiau prižiūrimas. Taip pat kalbėsimės su savivaldybėmis, kurios dėl sąlyginai mažo administruojamos teritorijos dydžio, yra pajėgesnės pastebėti pažeidimus. Jų prašysime įsitraukti į apgyvendinimo įstaigų švietimą ir informavimą apie būtinybę vykdyti veiklą tik laikantis turizmo įstatymo, turint apgyvendinimo paslaugų veiklos licenciją,“ – teigia turizmo klausimus kuruojanti viceministrė.
Pasak V. Jankauskaitės-Milčiuvienės, klasifikavus ir įregistravus visus apgyvendinimo paslaugų teikėjus, būtų ne tik panaikintos tik teisės aktų spragos ir suderinti kontroliuojančių institucijų veiksmai, bet ir išspręsta netikslios statistikos problema. Šiuo metu dėl netikslaus duomenų surinkimo, nėra iki galo įvertinama turizmo sektoriaus situacija ir potencialas, o turizmo rinkodara vykdoma remiantis nepilnais duomenimis.