Žmonija dešimtmečius ieško nežemiškos gyvybės, stebi iš kosmoso atkeliaujančius signalus ir svarsto, kas nutiktų priartėjus prie juodosios skylės. Tačiau dalelių fizikas Mindaugas Šarpis sako, kad patikimų ateivių egzistavimo įrodymų kol kas neturime, o realiausių artimiausių dešimtmečių pavojų pirmiausia reikėtų ieškoti ne kosmose.
Naujame „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizode kalbama apie CERN eksperimentus, Didįjį hadronų greitintuvą, nežemiškos gyvybės paieškas, NSO istorijas, piramides, juodąsias skyles ir technologijas, kurias fundamentiniai fizikos tyrimai padėjo perkelti į kasdienį gyvenimą.
• Šaltinis: Artur Lebedenko, tinklalaidė „Tapk Geresniu“
Mindaugas Šarpis – dalelių fizikas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas ir CERN LHCb Vilnius eksperimentinės dalelių fizikos grupės vadovas. Kartu su broliu Gediminu jis buvo tarp pirmųjų lietuvių LHCb kolaboracijoje, koordinuoja eksperimento duomenų atvėrimą ir yra gavęs „Horizon Europe“ ERA Fellowship finansavimą pentakvarkų paieškoms.
Pokalbis prasideda nuo vienos populiariausių sąmokslo teorijų – teiginio, kad Egipto piramidės galėjo būti pastatytos pasitelkus nežemiškų civilizacijų technologijas. Mindaugas Šarpis tokioms interpretacijoms nepritaria ir pabrėžia, kad neįprastiems paaiškinimams pirmiausia reikia neįprastai tvirtų įrodymų.
Kartu aptariami šiuolaikiniai metodai, leidžiantys mokslininkams pažvelgti į masyvių statinių vidų jų neardant. Vienas tokių metodų – mionų tomografija. Kosminės kilmės dalelės gali prasiskverbti pro didelius medžiagos sluoksnius, todėl jų registravimas leidžia aptikti tankio skirtumus ir iki tol nežinotas ertmes. Tokie metodai suteikia galimybę archeologinius objektus tirti visiškai kitaip nei prieš kelis dešimtmečius.
Kita svarbi pokalbio tema – nežemiška gyvybė ir neatpažinti skraidantys objektai. Diskutuojama, kodėl dalis istorinių NSO stebėjimų buvo siejama su slaptais kariniais projektais ir kodėl nepaaiškintas reiškinys savaime dar nėra nežemiškos civilizacijos įrodymas. Fizikas pabrėžia skepticizmo ir patikrinamų duomenų svarbą: mokslui neužtenka pasakojimo ar neaiškaus vaizdo įrašo – hipotezė turi atlaikyti sistemingą tikrinimą.
Laidoje aptariamos temos:
• Kodėl nėra mokslinių įrodymų, kad Egipto piramides statė ateiviai
• Kaip mionų tomografija leidžia pažvelgti į piramidžių ir kitų masyvių objektų vidų
• Kodėl neatpažintas objektas danguje dar nėra ateivių egzistavimo įrodymas
• Kaip slapti kariniai projektai prisidėjo prie dalies istorinių NSO pasakojimų
• Ką apie Visatos pradžią aiškina Didžiojo sprogimo teorija ir iš kokių dalelių sudaryta materija
• Kas yra CERN ir kaip veikia 27 kilometrų Didysis hadronų greitintuvas
• Kokios technologijos iš fundamentinių fizikos tyrimų persikėlė į mediciną ir kasdienį gyvenimą
• Ką fizika sako apie juodąsias skyles ir vadinamąją spagetifikaciją
• Kaip mokslininkas vertina hipotezę, kad galėtume gyventi simuliacijoje
• Kokios grėsmės žmonijai artimiausiais dešimtmečiais yra realesnės už fantastinius kosminius scenarijus
Didelė pokalbio dalis skirta CERN. Po žeme įrengtame Didžiajame hadronų greitintuve dalelės įgreitinamos iki greičių, artimų šviesos greičiui, o jų susidūrimų rezultatus analizuoja tarptautinės mokslininkų komandos. Tokie eksperimentai padeda gilintis į fundamentalią materijos sandarą ir ieškoti reiškinių, kurių nepaaiškina dabartinės fizikos teorijos.
Mindaugas Šarpis taip pat pasakoja apie fundamentinių tyrimų praktinę naudą. Sudėtingiems eksperimentams reikalingi milžiniški duomenų apdorojimo pajėgumai, pažangūs detektoriai ir tarptautinės informacijos apsikeitimo sistemos. Vėliau dalis tokių sprendimų pritaikomi kitose srityse – nuo informacinių technologijų iki medicininės diagnostikos ir vaizdinimo.
Pokalbyje neaplenkiamos ir juodosios skylės. Aptariama, kas nutiktų objektui artėjant prie itin stipraus gravitacinio lauko ir kaip atsiranda vadinamoji spagetifikacija – reiškinys, kai dėl didžiulio gravitacijos skirtumo skirtingose objekto dalyse jis būtų tempiamas ir deformuojamas.
Šis „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizodas skirtas norintiems suprasti, kaip mokslas atskiria įrodymus nuo patrauklių teorijų, ką iš tikrųjų tyrinėja CERN ir kiek dar daug nežinome apie Visatą. Pokalbis primena, kad paslaptys ir neatsakyti klausimai yra svarbi mokslo dalis, tačiau nežinomybė savaime nėra įrodymas – patikimoms išvadoms reikia duomenų, kuriuos galima patikrinti ir pakartoti.
