Baltijos kelias parodė trijų Baltijos tautų solidarumą, siekiant valstybingumo atkūrimo, tų tautų nenuslopintą nepriklausomybės viltį. Šis kelias – vienas masiškiausių tautinio judėjimo epizodų. 1989 m. rugpjūčio 23 dieną rankomis susijungė apie 2,5 milijonai žmonių, gyva grandinė nusitęsė 950 kilometrų. nuo Lietuvos iki Estijos.
Šiemet Baltijos kelio 30-mečiui skirti renginiai vyks Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje. Primindama tautinio atgimimo metą, vėl suskambės trikalbė daina, skirta Baltijos keliui „Bunda jau Baltija!“.
Kodėl renginiui pasirinkta rugpjūčio dvidešimt trečioji? Maskvoje 1939 m.rugpjūčio 23 dieną pasirašytas nacistinės Vokietijos ir SSRS Molotovo-Ribentropo paktas Tai – nacistinės Vokietijos ir SSRS paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai – Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas.
1939 m., rugsėjo 28 d., buvo pasirašyta Vokietijos ir SSRS sienų nustatymo ir draugystės sutartis. Kartu su sutartimi buvo pasirašyti ir du slapti protokolai. Pagal pirmajį protokolą, mainais į Liublino vaivadiją, rytinę Varšuvos vaivadijos dalį ir dalį Suvalkų, Lietuva perduota į SSRS įtakos zoną. Pakto, o vėliau ir slaptųjų protokolų pasirašymas turėjo dramatišką reikšmę Lietuvai. Iš esmės ji pati, nors dar buvo nepriklausoma valstybe, jau nebegalėjo spręsti savo tolesnio likimo. Po šių dokumentų pasirašymų sekė kariniai okupacijos veiksmai.
XX a. devintajame dešimtmetyje tautinis judėjimas skatino atidžiau pažvelgti į šalies istoriją, okupacijos priešistorę, išreikšti nuomonę apie Lietuvai nepalankius kaimyninių valstybių susitarimus, viešai išsakyti, kad Lietuva savanoriškai neprisijungė prie SSRS. Dar prieš Baltijos kelią nuomonę apie paktą ir slaptus susitarimus pareiškė žmonės, 1987 m. susirinkę prie Adomo Mickevičiaus paminklo.
1987m. rugpjūčio 25 d. mitingo organizatoriai N. Sadūnaitė, A. Terleckas, V. Bogušis ir P. Cidzikas. Mitingo organizatoriai ir dalyviai patyrė persekiojimą bei grasinimą susidorojimu.
Po metų, 1988 m., Vingio parke Sąjūdis surengė mitingą Molotovo-Ribentropo paktui paminėti, mitinge dalyvavo 250000 žmonių. Dar po metų įvyko Baltijos kelias, į kurį susirinko daugiau negu 2 milijonai žmonių.
Baltijos kelio akcija vyko dar okupuotoje Lietuvoje, niekas nežinojo, kaip gali sureaguoti oficiali valdžia. Tačiau žmonės masiškai vyko į Baltijos kelią. Automobilių sraute būta ir privačių automobilių, ir įvairių įstaigų transporto, kuris nebuvo patogus keliauti didesnius atstumus karštą rugpjūčio dieną. Kiekvienam miestui buvo numatytas maršrutas, stovėjimo vieta. Antai klaipėdiečiai vyko į Pasvalio rajoną. Automobilių srautas buvo reguliuojamas radijo pagalba. Tačiau būta transporto kamščių. Automobiliams sustojus, žmonės išlipdavo kojų pamankštinti, susitikdavo su vykstančiais kitu transportu, nuoširdžiai sveikindavosi tarsi artimiausi giminės ar draugai. Niekas nekreipė dėmesio į nepatogumus – visur visi jautė ir skleidė džiugesį.
Nacionalinio atgimimo judėjimo metais dažnai būdavo uždegamos žvakelės. Jos mirgėdavo žmonių, išdrįsusių atvirai švęsti Kalėdas, languose, jomis buvo pagerbiamos nepriklausomybės kovų aukos, jos buvo uždegamos istorinių įvykių vietose.
Grįžtant iš Baltijos kelio, jau prietemoje, savitą vaizdą kūrė žvakelių šviesa automobiliuose.
Žmonės, dalyvavę Baltijos kelio reginyje, patyrė didžiulį dvasinio nubudimo jausmą, drąsa, tautinė savigarba kilte kilo, girdint Atgimimo meto dainas, matant kitų žmonių nuotaikas, jaučiant visų bendrystę.