Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai demaskavo organizuotą grupę asmenų, kurie 2021–2022 metais nusikaltimams vykdyti įsigijo du juridinius asmenis ir įvairiais būdais sukčiaudami savinosi žmonių pinigus.
Kaltinamieji nukentėjusių asmenų vardu ėmė greituosius kreditus ir siekė įgyti bei įgydavo įvairiuose Lietuvos miestuose gyvenančių asmenų turtą. Iš viso kaltinamieji pasikėsino įgyti ar įgijo turto, kurio bendra vertė – 147 370 eurų.
Šiuo metu ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir Šiaulių apylinkės prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teismui.
Kaltinimai, susiję su pinigų iš žmonių išviliojimu, neteisėtu svetimų banko sąskaitų atidarymu ir naudojimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, pareikšti 6 asmenims – keturiems vyrams ir dviem uždarosioms akcinėms bendrovėms. Visi kaltinamieji yra teisti, kai kurie jų šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes.
Įtariama, kad grupės nariai buvo parengę nusikalstamos veikos planą ir tarpusavyje pasiskirstę užduotimis. Jie veikė dviejų bendrovių vardu, kontroliavo šių įmonių veiklą ir valdė bankų sąskaitas. Kaltinamieji fiktyviai įdarbindavo šiose įmonėse nukentėjusiuosius bei ėmė vartojimo kreditus iš finansines paslaugas teikiančių įmonių.
Tyrimo duomenimis, grupės nariai socialiniuose tinkluose bei skelbimų portaluose skelbė apie neva parduodamus automobilius, buitinės technikos prietaisus, įvairius įrankius, medžio granules ir kitokias prekes bei paslaugas. Buvo reikalaujama sumokėti už prekes iš anksto, bet, gavę pinigus, prekių pirkėjams nepristatydavo. Kartais žmonės su kaltinamos įmonės atstovu sudarydavo sutartį dėl butų remonto, tačiau, pervedę pinigus statybinėms medžiagoms įsigyti, taip ir likdavo be sutvarkyto būsto ir pinigų.
Iš viso baudžiamojo byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 49 fiziniai ir 6 juridiniai asmenys. Nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių padarytai žalai atlyginti suma siekia 108 tūkstančių eurų.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą, neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą, neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numato griežčiausią bausmę fiziniams asmenims – laisvės atėmimą iki 8 metų.
