Prieš pat Naujuosius metus spustelėję šalčiai vandens telkinius sukaustė plonu ledo sluoksniu.
Jam užsitęsus ir stiprėjant šalčiams, ledas pamažu storėja, tačiau gausiai iškritęs sniegas šį procesą lėtina – jis veikia kaip izoliacinis sluoksnis, dengiantis vis dar pavojingai ploną ledą.
Dėl to kyla rimtas pavojus neatsargiems žvejams bei mėgėjams čiuožinėti.
Didžiausias pavojus kyla dviem atvejais: prasidėjus šalčiams, kai ledas dar nėra pakankamo storio, ir atšilus orams, kai jis ima sparčiai tirpti.
Abu šie laikotarpiai yra itin pavojingi, tačiau dalis žmonių vis dar nepaiso rizikos, taip keldami grėsmę ne tik sau, bet ir gelbėtojams.
Primename, kad ledas laikomas tvirtu tik tuomet, kai jo storis siekia daugiau nei 7 cm – toks ledas jau gali išlaikyti vieną žmogų.
Grupę žmonių ledas išlaiko tik tada, kai jo storis ne mažesnis nei 12 cm. Tvirtas ledas paprastai būna mėlyno ar žalsvo atspalvio, o balkšvas, matinis ar gelsvas ledas yra netvirtas.
Ypač pavojingos vietos – prie krūmų, medžių, nendrių, taip pat ten, kur įšalusios šakos, lentos ar kiti daiktai.
Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, yra šaltiniai ar išleidžiamas šiltesnis vanduo.
Prieš lipdami ant ledo, apsidairykite – jei matote jau pramintą taką ar pėdsakus, eikite jais, tačiau tai vis tiek negarantuoja saugumo.
Su savimi rekomenduojama turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jei sudavus lazda ant ledo pasirodo vanduo, būtina nedelsiant grįžti į krantą.
Einant ledu rekomenduojama slysti, neatitraukiant kojų nuo paviršiaus.
Einant grupe, būtina laikytis ne mažesnio nei 5 metrų atstumo tarp žmonių.
Reikia vengti sniegu užpustytų vietų, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems būtina būti prie krantų – čia ledas silpniausias.
Jei vis dėlto įlūžote, svarbiausia – nepanikuoti. Reikia ropštis ant ledo ta kryptimi, iš kurios atėjote, plačiai ištiesus rankas ir stengiantis kuo didesniu kūno plotu užgulti ledo kraštą.
Išlipus ant ledo, negalima iš karto stotis – reikia nusiridenti kuo toliau nuo eketės ir tik tada judėti kranto link.
Pamačius skęstantį žmogų, būtina nedelsiant kviesti pagalbą ir veikti itin atsargiai.
Prie eketės artintis rekomenduojama šliaužte, naudojant slides, lentą ar kitą atramą.
Skęstančiajam reikia paduoti slidę, lazdą, lentą ar numesti virvę, bet jokiu būdu neiti prie pat eketės krašto.
Ištraukus nukentėjusįjį, jį būtina kuo greičiau nugabenti į šiltą vietą, perrengti sausais drabužiais, pagirdyti šiltu gėrimu ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Visi poledinės žūklės mėgėjai privalo turėti smaigus – jie gali išgelbėti gyvybę netikėtai įlūžus.
Deja, kasmet gelbėjimo tarnyboms tenka gelbėti neatsargius žvejus, nepaisančius elementarių saugumo taisyklių.
• Informaciją parengė Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
vyriausiasis specialistas Artūras Vilčinskas
