Koncertinė įstaiga „Polifonija“ visus, kuriems rūpi kilni miesto istorija, kviečia į du profesionalios muzikos koncertus ir moksleivių darbų parodą – projektą „Atminties muzika”.
Šiemet gruodžio 6 d. sukanka 120 metų t. Jonui Borevičiui SJ (1906–1989), kuris kartu su bendražygiais II pasaulinio karo metais išgelbėjo apie 150 Šiaulių žydų.
Projektas, kurį dalinai finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė, skirtas pagerbti visus šiauliečius, kurie tamsiausiuose istorijos puslapiuose pasirinko žmoniškumą.
Šiaulių savivaldybei paskelbus konkursą projektų, kurie aktualizuoja Šiaulių miesto 790-uosius jubiliejinius metus, koncertinė įstaiga „Polifonija“ atsigręžė į 120 m. jubiliejų pasitiksiantį šviesios atminties tėvą jėzuitą Joną Borevičių ir visus žinomus ir nežinomus šiauliečius, kurie II pasaulinio karo metais gelbėjo žydus.
Projektas parengtas tikint, kad, amžinybėn iškeliaujant istorijos liudininkams, svarbiausia – nepamiršti. Ir ne tik nepamiršti, bet ir įamžinti jų atmintį ne tik žodžiais, bet vaizdais ir garsu – melodijomis, kurias sukūrė žmonės, išlaikę kūrybinę gyvybę net tamsiausiais laikais.
„Polifonijos“ erdvėse jau eksponuojama Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos moksleivių darbų paroda (vadovė Gitana Kaltanienė). Visus metus moksleiviai ir net jų mokytojai kūrė meno kūrinius – padėkas tiems šiauliečiams, kurie II pasaulinio karo metais gelbėjo žydus.
Paroda bus atidaryta lapkričio 25 d. 17 val. 30 min. prieš koncertą „Atminties muzika“. Koncerto „Polifonijos“ salėje pradžia – 18 val. 30 min.
Tai improvizacinis performansas, kurį atliks trio „Trise”: saksofonininkas Petras Vyšniauskas, pianistė Aleksandra Žvirblytė, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Skambės Josepho Achrono, Maxo Helfmano, Anatolijaus Šenderovo kūriniai, žydų liaudies melodijos ir Vilniaus geto daina.
II-asis projekto koncertas „Shalom“ įvyks gruodžio 7 d. (pirmadienį) 17 val. 30 min. Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje.
Koncerte pasirodys Giedrė Kisieliūtė & „Shalom Makers“: Giedrė Kisieliūtė (sopranas), Paulius Berūkštis (fortepijonas), Marius Sakavičius (violončelė), Miglė Sakavičiūtė (arfa), Davit Avetisyan (saksofonai, dudukas) ir Tadas Daujotas (šofarai). Atlikėjai pristatys programą hebrajų, jidiš, anglų, lietuvių, prancūzų kalbomis.
Renginys nemokamas.
Gelbėtojų atminimo įamžinimas
T. Jonas Borevičius 1941–1944 m. gyveno ir dirbo Šiauliuose Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektoriumi. Kartu su kitais Šiaulių kunigais jėzuitais J. Borevičius įsitraukė į žydų gelbėjimą: besislapstantiesiems parūpindavo dokumentus, ieškodavo slapstymo vietų ir patikimų žmonių, kurie sutiktų priglausti persekiojamus žydus ir gelbėti žydų vaikus. Jis palaikė ryšį su kitais žinomais šiauliečiais ir kitais kunigais, gelbėjusiais žydus – Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kunigu Petru Dzegoraičiu ir Kužių parapijos klebonu kun. Adolfu Kleiba.
2019 m. liepos 15 d. Šiauliuose buvo atidengta kunigą Joną Borevičių ir kitų žydus gelbėjusių jėzuitų atminimą įamžinusi lenta. Tai buvo Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms skirtas renginys, į jį kvietė Šiaulių krašto žydų bendruomenė. Kartu minėtas ir jėzuitų misijos Lietuvoje 450-metis. Lentos atidarymo iškilmėse dalyvavo svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir Izraelio.
2024 m. Šiaulių miesto savivaldybė atminimo lentą nuėmė, kilus nepasitenkinimui, kad užrašas joje netikslus – nurodyta, kad kunigas J. Borevičius yra Pasaulio tautų teisuolis, tačiau oficialiai šis titulas jam nebuvo suteiktas.
Už žydų gelbėjimą 2017 m. J. Borevičius apdovanotas Žūvančių jų gelbėjimo kryžiumi, bet iki tol niekas nesikreipė, kad kunigui būtų suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Tai turėtų daryti patys išgelbėtieji arba jų artimieji.
Lentoje buvo įamžintas J. Borevičiaus portretas, Žūvančių jų gelbėjimo kryžius ir trimis kalbomis parašyta: „Pasaulio tautų teisuolis kun. Jonas Borevičius SJ kartu su kitais tėvais ir broliais jėzuitais obelų sodo prie Šv. Ignaco Lojolos jėzuitų bažnyčios stoginėje 1941–1944 metais slėpė iš geto išvestas žydų šeimas.“ Atminimo lentą kūręs šviesaus atminimo dizaineris Darius Augulis tuomet teigė: „Gelbėtojas yra gelbėtojas, ir tai teisu. Jei žydų gelbėjimas yra pasaulinis reikalas, tai bet koks jų gelbėtojas gali būti vadinamas pasaulio teisuoliu.“
Veranika Kanapelka nuotr.
