2026-10-14
Žvyrkelių asfaltavimo programa įsibėgėja – šiemet planuojama išasfaltuoti 75 kilometrus valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga, o iki 2028 m. pabaigos visoje Lietuvoje numatoma išasfaltuoti apie 160 kilometrų. Pokyčiai gyventojams reiškia ne tik lygesnę kelio dangą, bet ir patogesnes ir saugesnes kasdienes keliones, mažiau dulkių ir triukšmo, geresnį gyvenviečių bei svarbių objektų pasiekiamumą.
2025–2028 m. įgyvendinama žvyrkelių asfaltavimo programa siekiama sumažinti valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga ilgį. Programai numatyta daugiau kaip 100 mln. eurų, o iki 2028 m. III ketvirčio pabaigos planuojama išasfaltuoti ne mažiau kaip 160 kilometrų žvyrkelių pagal sudarytą prioritetinę eilę.
„Žmonės neturi metų metus laukti išasfaltuoto kelio vien todėl, kad gyvena toliau nuo didmiesčio. Šiandien žvyrkeliai vis dar sudaro apie ketvirtadalį valstybinės reikšmės kelių, todėl darbų laukia išties daug. Žvyrkelių asfaltavimui skiriame ypatingą dėmesį ir turime išlaikyti darbų tempą, kad kuo daugiau žmonių, nesvarbu, kur jie gyvena, galėtų kasdien keliauti geresniais ir saugesniais keliais“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
2026 m. pavasarį prasidėję asfaltavimo darbai intensyviai vyko visą vasarą, tęsiami ir rudenį. Iki metų pabaigos planuojama užbaigti apie 75 km žvyrkelių asfaltavimą. Dar daugiau kaip 30 km, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus užbaigti asfaltuoti 2027 metais.
Pokytį labiausiai pajus žmonės, kurie šiais keliais važiuoja kasdien
Žvyrkelio asfaltavimas pirmiausia keičia kasdienes žmonių keliones. Asfaltuotu keliu važiuoti patogiau ir saugiau bet kuriuo metų laiku, sumažėja dulkių ir triukšmo, o kelio priežiūra tampa paprastesnė. Ilgainiui tai atneša tiesioginę naudą ir šalia kelio įsikūrusių namų ar gyvenviečių gyventojams, kuriems nebereikia taikstytis su nuolatiniais nepatogumais.
„Žvyrkelio asfaltavimas gyventojams nėra vien kelio dangos pakeitimas. Tai pokytis, kurį žmogus pajunta kiekvieną dieną – važiuodamas į darbą, veždamas vaikus į mokyklą, pas gydytoją ar tiesiog grįždamas namo. Todėl rinkdamiesi, kuriuos ruožus asfaltuoti pirmiausia, vertiname ne tik techninius kriterijus, bet ir tai, kokią naudą šis kelias gali sukurti žmonėms ir vietos bendruomenėms. Mūsų tikslas – kad investicijos į kelius kuo greičiau virstų realiai jaučiamu patogesniu ir saugesniu susisiekimu“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Šiuo metu šalyje asfaltuojami įvairaus ilgio žvyrkelių ruožai – nuo vieno iki daugiau kaip 10 kilometrų. Dalis jų tampa svarbiomis jungtimis tarp mažesnių gyvenviečių, kiti – užtikrina sklandesnį susisiekimą su didesniais miestais, gydymo ar ugdymo įstaigomis, strateginiais lankytinais objektais bei poilsio vietomis. Tarp tokių regionams reikšmingų projektų – daugiau kaip 11 kilometrų ilgio kelio Nr. 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai ruožo modernizavimas. Šis projektas Šakių rajone svarbus ne tik vietos gyventojams – kokybiška danga pagerins susisiekimą su gausiai turistų lankomais Kidulių ir Gelgaudiškio dvarais bei jų parkais.
Teigiamus pokyčius netrukus pajus ir Elektrėnų savivaldybės gyventojai. Čia baigiamas asfaltuoti beveik 5 kilometrų kelio Nr. 4730 Lapiakalnis–Abromiškės–Žebertonys ruožas užtikrins patogesnį privažiavimą prie Abromiškių reabilitacijos ligoninės bei patikimai sujungs Elektrėnų ir Vievio kryptis. Kartu išilgai šio kelio įrengtas naujas 5,24 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, kuris susijungs su jau esama Abromiškių infrastruktūra ir užtikrins saugų alternatyvų judėjimą.
Patogesnio susisiekimo galimybės gerėja ir kituose Lietuvos rajonuose. Radviliškio rajone darbai vyksta 10,26 kilometro kelio Nr. 3414 Baisogalos g. st.–Sidabravas–Mandeikiai ruože. Sutvarkius šią atkarpą, bus visiškai užbaigtas ir asfaltuotas visas maršrutas Panevėžio rajono link. Tuo tarpu Kaišiadorių rajone tvarkomas 5,78 kilometro kelio Nr. 1818 Miežonys–Pašuliai–Pravieniškės ruožas vietos gyventojams užtikrins kur kas greitesnį ir patogesnį susisiekimą su magistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda.
Šie ir kiti asfaltavimo darbai gerina susisiekimą šalies regionuose ir suteikia daugiau patogumo kasdien keliaujantiems žmonėms.
Prioritetas – ten, kur investicija sukuria didžiausią naudą
Žvyrkeliai asfaltuojami pagal 2024 metų rugsėjį patvirtintą atnaujintą Kelių su žvyro danga asfaltavimo pirmumo eilę. Ji sudaryta vadovaujantis socialinio ir ekonominio atsiperkamumo principais: vertinamas eismo intensyvumas, gyventojų skaičius, švietimo, sveikatos, verslo ir kitų svarbių objektų pasiekiamumas.
Toks prioritetų nustatymas leidžia valstybės investicijas nukreipti į tuos ruožus, kuriuose kelio sutvarkymas gali duoti didžiausią naudą gyventojams ir vietos bendruomenėms.
Rengiantis programos įgyvendinimui atnaujintos ir standartizuotos kelio dangų projektavimo taisyklės. Jos leidžia mažesnio intensyvumo keliuose taikyti supaprastintas konstrukcijas ir maksimaliai panaudoti esamą žvyrkelio pagrindą. Tai sudaro sąlygas darbus organizuoti efektyviau ir greičiau.
Asfaltuotų kelių naudą gyventojams rodo ir ankstesnių programų rezultatai bei žmonių apklausos: sutvarkius žvyrkelius pagerėja susisiekimas, mažėja kelio dulkėtumas ir triukšmas, o geresni rajoniniai keliai padeda pasiekti regioninius parkus, poilsiavietes ir kitus lankytinus objektus.
Dėmesys – ne tik asfaltuojamiems keliams
Žvyrkelių asfaltavimo programa nėra vienintelis būdas gerinti kelių su žvyro danga būklę. Mažo eismo intensyvumo keliai, kurių asfaltavimas pagal prioritetinę eilę kol kas nenumatytas, taip pat nelieka nuošalyje – šiemet dalyje žvyrkelių ruožų pradėta įgyvendinti žvyrkelių dulkėtumo mažinimo programa. Taigi keliai tvarkomi keliais būdais: ten, kur asfaltavimas duoda didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, vykdomas kapitalinis remontas – asfaltavimas, o kituose keliuose, esančiuose šalia gyvenamųjų namų, ieškoma sprendimų, kurie užtikrintų kuo geresnes važiavimo sąlygas ir mažintų dulkėtumą. Šiais metais dulkėtumo mažinimo priemonės buvo taikomos žvyrkelių ruožuose, kurių bendras ilgis siekė 130 km.
Iki 2028 metų pabaigos išasfaltavus apie 160 kilometrų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga, tokių kelių dalis bendrame valstybinių kelių tinkle toliau mažės. Šiuo metu iš daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių apie ketvirtadalį – kiek daugiau nei 5 tūkst. kilometrų – sudaro žvyrkeliai. Kiekvienas išasfaltuotas ruožas reiškia ne tik mažesnį žvyrkelių tinklą, bet ir patogesnį bei saugesnį susisiekimą žmonėms.
