Tik žmogiško neabejingumo ir lašelio pastangų, kad likimas pasisuktų gyvenimo kryptimi, o ne myriop kančiose!!! Jūs galite rinktis, o aš – ne, nes jūs sprendžiate mano likimą už mane…
Mokiname savo vaikus gyvenimo, švelnumo, atsakomybės… ir susidūręs su beviltiška situacija galvoji, ar ne vėlu mokinti pagyvenusius žmones? Gal ir vėlu, bet pasekmės neatsakingumo skaudžios…
Pasiėmus mažą šuniuką turėtumėm suvokti,jog jis loja, verkia, graužia ir nepatikėsite SYSIOJA, BEI KAKOJA!!! Atsiprašome už sarkazmą, bet nesusilaikėm. Uždaryti šunytę vos dviejų mėnesių į rūsį ir taip bandyti atsikratyti, užčiaupti, kad neverktų, nelotų… BEVILTIŠKA!!!! Žmogau, eilinį kartą elgiesi… tu suvoki ką patiria jauniklis atplėštas nuo motinos ir uždarytas TAVO kalėjime…? turbūt ne…
Ačiū žmonėms už neabejingumą gelbstint mažylį. Tik Jūsų atjauta it atkaklumas pasuko baltutės kalytės likimą gyvenimui…ji jau pas naujus šeimininkus, kurie pažadėjo būti žmonėmis… Būkime žmonės!!!
Jūsų prašo, Šiaulių letenėlės savanoriai
