Dažnai sakoma, kad vyresni vyrai svajoja apie jaunesnes moteris. Tačiau ar tai iš tiesų taisyklė? 68-erių Valdo istorija rodo visai kitą santykių pusę – brandžiame amžiuje svarbiausia gali būti ne jaunystė, o žmogus, kuris yra šalia.
Po skyrybų suprato, ko iš tikrųjų nori
68-erių vyras gyvenime jau daug ką patyrė. Jis du kartus buvo vedęs, užaugino keturis vaikus ir ilgus metus aktyviai dirbo. Tačiau net ir artėdamas prie 70-ies, jis nesijaučia norintis gyventi vienas.
Prieš devynerius metus jo antroji santuoka iširo. Tuo metu jam buvo 59-eri, žmonai – 40. Pasak Valdo, santykiai jau kurį laiką buvo atšalę. „Pajutau, kad tapau jai svetimas. Kai žmogus tavęs nebemyli, anksčiau ar vėliau tai pradedi jausti“, – pasakoja jis.
Po skyrybų Valdas kurį laiką liko vienas. Tačiau vienatvė jam nepasirodė tokia patraukli, kaip galėjo atrodyti iš šalies. Jis suprato, kad žmogui reikia ne tik savo erdvės ir ramybės. Norisi ir artumo, pokalbio, rūpesčio bei jausmo, kad kažkam esi svarbus.
Prie jūros sutiko moterį, kurios nesitikėjo
Gyvenimas pasisuko netikėta linkme, kai vienos kelionės prie jūros metu Valdas sutiko moterį bendraamžę, kuri vėliau tapo jo partnere.
Valdas prisipažįsta, kad anksčiau pats nebūtų pagalvojęs, jog būtent tokie santykiai jam taps svarbiausi. Tačiau bendravimas greitai parodė, kad amžius čia nėra pagrindinis dalykas. Jie abu jau buvo nugyvenę nemaža metų, ir vienas, ir kitas turėjo savo patirties, nusivylimų ir supratimą, ko nebenori.
Nebebuvo poreikio apsimesti jaunesniais, nei yra. Nebebuvo ir noro kurti santykius vien dėl emocijų ar išorinio įspūdžio. Svarbiausia tapo tai, kaip jaučiasi būdami kartu.
Kodėl jis neieško jaunesnės moters?
Paklaustas, ar kada nors norėjo jaunesnės partnerės, Valdas atsako gana paprastai. Jo nuomone, jaunesniame amžiuje žmonės dažnai į santykius žiūri kitaip. Daugiau tikisi, daugiau planuoja, nori kartu kurti ateitį, siekia karjeros, kelionių, namų ir finansinio stabilumo.
O vyresniame amžiuje prioritetai pasikeičia. „Bendraamžė jau žino, ko nori. Jai nereikia įrodinėti, kad gali kažką pasiekti. Svarbiau pagarba, ramybė ir rūpinimasis vienas kitu“, – įsitikinęs Valdas.
Anot vyro, tai nereiškia, kad jaunesnės moterys yra blogesnės partnerės. Tiesiog skirtingame amžiuje žmogus gali norėti visiškai skirtingų dalykų.
Jų santykius išbandė sveikata
Tikroji jų santykių vertė atsiskleidė ne romantiškomis progomis, o tada, kai vienam iš jų prireikė pagalbos. Valdo partnerė – pensininkė gydytoja. Kai jai pasidarė bloga, draugas nedelsdamas mylimąją nuvežė gydytis į Vilnių. Kitą kartą pagalbos prireikė jam – moteris pastebėjo Valdo būklę ir atpažino mikroinsulto požymius.
Tokiais momentais, pasak vyro, supranti, ką iš tikrųjų reiškia turėti artimą žmogų. Tai ne vakarienė restorane ir ne gražūs žodžiai. Tai gebėjimas pasirūpinti kitu tada, kai jam sunku.
„Kai esi 70-ies ar vyresnis, svarbiausia, kad šalia būtų žmogus. Rūpestingas, suprantantis, dėkingas. Ir taip – abipusiai“, – sako jis.
Vienatvė ne visada reiškia ramybę
Kartais manoma, kad sulaukęs garbaus amžiaus žmogus jau turėtų būti susitaikęs su vienatve. Tačiau Valdas su tuo nesutinka. Pasak jo, vaikai yra labai svarbūs, tačiau jų gyvenimas priklauso jiems patiems. Jie turi savo šeimas, darbus, rūpesčius ir ne visada gali būti šalia.
Todėl partnerystė vyresniame amžiuje gali duoti tai, ką ne visada suteikia net patys artimiausi žmonės – kasdienį buvimą kartu.
Paprastą pokalbį.
Puodelį kavos ryte.
Pagalbą susirgus.
Žinojimą, kad grįžęs namo rasi žmogų, kuriam rūpi, kaip praėjo tavo diena.
Einant metams, keičiasi santykių esmė
Jaunystėje meilė dažnai siejama su aistra, planais ir didelėmis svajonėmis. Vėliau jos forma gali pasikeisti. Tai, kas anksčiau atrodė svarbiausia, tampa antraeiliu. O paprasti dalykai įgauna daug didesnę vertę. Tai pagarba, pasitikėjimas, rūpestis, humoras, gebėjimas išklausyti. Ir svarbiausia – noras būti kartu ne todėl, kad bijai likti vienas, o dėl to, jog šalia šio žmogaus jautiesi gerai.
Valdas prisipažįsta šiandien nebesivaikantis jaunystės iliuzijos. Jis jau žino, kad santykiuose svarbiausia ne partnerio gimimo metai.
Gal svarbiausia ne amžius, o tai, kaip jaučiamės kartu?
Visuomenėje vis dar gyvas stereotipas, kad vyresnis vyras, ieškantis partnerės, pirmiausia dairysis į jaunesnes moteris. Tačiau gyvenimas nėra toks paprastas. Vieniems svarbus amžiaus skirtumas, kitiems – bendri interesai, tretiems svarbiausia tiesiog turėti žmogų, kuriuo galima pasitikėti.
Valdo istorija primena vieną paprastą dalyką: žmogaus poreikis mylėti ir būti mylimam neišnyksta sulaukus tam tikro amžiaus.
Galbūt senjorų meilė tiesiog tampa kitokia. Joje mažiau noro kažką įrodyti ir daugiau troškimo būti suprastam. Mažiau iliuzijų ir daugiau tikro gyvenimo. Ir kartais pats didžiausias privalumas nėra jaunesnis partneris. Tai žmogus, kuris lieka šalia tada, kai jo labiausiai reikia.
