Tiesa, ūkininkavimas yra labai rizikingas ir toks pat senas, kaip pasaulis. Nėra prasmės dėl to ginčytis, kol neapgalvosime rizikos, su kuria susiduria ūkiai šiame versle. Šis straipsnis turėtų padėti ūkininkams rasti atsakymus į pasėlių draudimo išmokas ir ar verta drausti pasėlius. Žemės ūkio technikos, verslinių gyvūnų ir pasėlių draudimą rasite www.agrorisk-brokers.lt.
Daugelis iš mūsų girdėjo, kad riziką galima sumažinti diversifikuojant investicijas
Pagal galimybę sumažinti riziką minėtais būdais ji skirstoma į sisteminę ir nesisteminę. Sisteminės rizikos išvengti nepavyks, nes ją lemia makroekonominiai veiksniai: BVP pokyčiai, nedarbas, palūkanų normos, valiutų kursai ir kt.
Nesisteminga rizika yra susijusi su vidiniais ūkio veiksniais, tokiais kaip darbuotojų kvalifikacija, žemės našumas ir žemės ūkio veiksniai kaip ekonominė veikla (trąšų ir sėklų kainos, subsidijos, mokesčiai ir kt.).
Sisteminė žemės ūkio verslo rizika yra santykinai maža, nes žemės ūkio produktų ir maisto paklausa nėra labai jautri makroekonominių veiksnių pokyčiams, nes suvalgome tiek pat duonos, nesvarbu, ar ekonomika smunka, ar klesti.
Be to, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, žemės ūkis išlieka imlus darbui, o ne kapitalui. Žemės ūkis kelia didelę nesistemingą verslo riziką. Pagal formavimosi šaltinį paprastai skirstoma į: gamybos rizikas dėl natūralių klimato ir biologinių veiksnių, ekonominę riziką dėl žemės ūkio rinkos veiksnių, politinę riziką, dažniausiai pasireiškiančią subsidijų ir mokesčių priemonių panaudojimu žemės ūkio politikai įgyvendinti (nors produktų embargai dažniausiai yra pavojingesni), žmogaus rizika susijusi su ūkininkų, ūkio darbuotojų kvalifikacija, priimtais sprendimais, beje, su produkcijos vartojimo įpročių pokyčiais.
Rizikos rodikliai – augalų produktyvumo pokyčiai
Pagrindinis rizikos matavimo rodiklis yra grąžos normos variacijos koeficientas, apskaičiuojamas kaip grąžos normos standartinio nuokrypio ir vidurkio santykis. Kai variacijos koeficientas siekia 0,10 – maža rizika, kai svyruoja 0,10-0,25 intervale – vidutinė rizika, kai koeficientas viršija 0,25 – didelė rizika.
Per pastaruosius 25 metus žemės ūkio augalų produktyvumas labai pasikeitė: bėgant metams didėja, o tai reiškia, kad buvo išvesta ir auginama daugiau derlingų veislių bei taikoma modernesnė auginimo technika.
Pasėlių draudimas gali drausti tam tikrų rūšių žemės ūkio augalus ar plotus. Pirmuoju atveju įmoka mokama, jei apdrausto pasėlio derlius yra mažesnis nei iš anksto nustatytas derlius, dažniausiai vidutinis. Antruoju atveju ūkininkas išmoką gaus tik tuo atveju, jei derlius visame apdraustame plote bus mažesnis nei nurodyta draudimo sutartyje.
Sudarius šį draudimą, įmokos didėja priklausomai nuo pasirinktos rizikos ir apdraustų produktų skaičiaus. Abiem atvejais pirminė rizikos priemonė buvo žemės ūkio augalų derlingumo pokyčiai.
Pasėlių draudimas ir jo efektyvumas
Žinome, kad rizika turi būti kompensuojama papildomu pelningumu. Kiekvienas ūkininkas stengsis uždirbti kuo daugiau pajamų iš rizikos priemonės vieneto. Didžiausią rizikos pelningumą galite pasiekti sumažindami riziką ir padidindami pelningumą.
Pavyzdžiui, sodinant prekę su 5% pelno marža ir 10% derliaus kintamumu, atsižvelgiant į galimybę auginti kitus augalus su 20% derliaus kintamumu, pasirinkimas turėtų būti pagrįstas proporcingu pelno maržos padidėjimu. Numatomas pelningumas turėtų būti 10%. Pirmojo tikslo sieks konservatyvesni rizikos atžvilgiu ūkininkai, o antrojo – agresyvesni, tačiau pelningumo rizikos požiūriu abu dirbs vienodai gerai. Taigi, pasėlių draudimas naudingas bet kokiu atveju, jums padės draudimo brokeriai „Agrorisk Brokers“.
