Eterį išvydo naujas „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizodas, kuriame vedėjas Artur Lebedenko kalbina prof. dr. Aistį Raudį – dirbtinio intelekto tyrėją ir dėstytoją, daugiau nei 30 metų dirbantį su neuroniniais tinklais, optimizavimu ir praktiniais AI sprendimais verslui.
Laidoje aptariama, kaip dirbtinis intelektas jau šiandien keičia darbo rinką ir kokios profesijos atsiduria didžiausioje rizikoje.
• Šaltinis: Artur Lebedenko, tinklalaidė „Tapk Geresniu“
Pokalbio metu prof. dr. Aistis Raudys pabrėžia, kad dirbtinis intelektas sparčiausiai spaudžia biuro vidurinės grandies darbuotojus – administratorius, buhalterius, marketingo specialistus ir analitikus.
Pasak jo, dalį šių funkcijų AI galėtų perimti jau dabar, jei darbdaviai būtų drąsesni diegti automatizaciją.
Laidoje kalbama apie tai, ką turėtų daryti 30–45 metų darbuotojai, kad netaptų nereikalingi organizacijose.
Eksperto teigimu, svarbiausia – ne konkuruoti su dirbtiniu intelektu, o išmokti su juo dirbti, ugdyti kritinį mąstymą ir gebėjimą priimti sprendimus, kurių algoritmai kol kas negali atlikti savarankiškai.
Aptariamos ir duomenų saugumo grėsmės. Prof. dr. A. Raudys aiškina, kaip dirbtinio intelekto modeliai gali nutekinti jautrią informaciją, kodėl net patyrę programuotojai kartais netyčia atskleidžia slaptus raktus ir kuo pavojinga AI sistemoms pateikti visą asmeninę informaciją per vadinamuosius „master prompt“.
Laidoje paliečiami ir etikos klausimai. Diskutuojama apie dirbtinio intelekto taikymą medicinoje, kur algoritmai kai kuriose srityse jau lenkia gydytojus diagnostikoje, tačiau išlieka neatsakytas klausimas – kas atsako, kai sprendimą priima ne žmogus, o sistema.
Atskira pokalbio dalis skirta AI saugiklių apeidinėjimui. Ekspertas pasakoja, kaip vadinamieji „cheat kodai“ leidžia išgauti pavojingą ar ribotą informaciją, ir kodėl tai kelia grėsmę ne tik technologijų saugumui, bet ir visuomenei.
Taip pat aptariama vadinamoji „gorilos problema“ – rizika patiems tapti bejėgiais prieš savo sukurtą intelektą.
Laidos pabaigoje kalbama apie dirbtinio intelekto reguliavimą Europoje ir pasaulyje, jo palyginimus su branduoliniu ginklu bei apie tai, kodėl technologijos vystosi greičiau nei teisinės ir etinės taisyklės.
