Popiežius Pranciškus paminėdamas 80 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai nacistinė Vokietija 1939 metų rugsėjo 1 dieną užpuolė Lenkiją, užtikrino, kad šią dieną „visi melsimės už taiką, kad daugiau nesikartotų tragiški neapykantos sukurstyti įvykiai, atnešę tiek daug griuvėsių, kančios ir mirties“.
Visi popiežiai – nuo Benedikto XV iki Pijaus XII – perspėjo pasaulio valstybes dėl pasaulinių karų pavojaus, tačiau valstybių vadovai nesiklausė popiežių taikos raginimų.
“ Taika žmonijai yra aukščiausias gėris, tačiau jis trapus, priklauso nuo permainingų ir sudėtingų faktorių, kuriuos žmonija laisvai ir atsakingai nulemia. Todėl taika niekuomet nėra iki galo stabili ir saugi. Ji kiekvienu momentu turi būti permąstyta ir vėl sukuriama. Ji greitai nusilpsta ir praeina jei nebūna nuolat prisimenami didieji principai, kurie vieninteliai gali ją sukurti ir palaikyti. ”
Taip kalbėjo popiežius šv. Paulius VI, minėdamas Pirmojo pasaulinio karo 50-ąsias ir Antrojo pasaulinio karo 25-ąsias metines. 1964 metų rugpjūčio 26 dieną Paulius VI prisiminė, kaip jis, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse vienas iš popiežiaus padėjėjų, buvo prie Pijaus XII 1939 metų rugpjūčio 24 dieną, kai pastarasis radijo transliacijoje „Dievo pranašo ir pasaulio tėvo balsu“ įspėjo:
„Šiandien, kai įtampos laipsnis pasiekęs tokį momentą, jog galima sakyti, kad tuojau kils baisus karo audros sūkurys, dar kartą ir dar karščiau tėviškai kreipiamės į valdančiuosius ir į valstybes: teisingumas kuriamas proto, ne ginklų galia. Dievas nelaimina neteisingumu paremtų karinių galių. Nuo moralės išsivadavusi politika išduoda tuos, kurie to trokšta. Pavojus čia pat! Tačiau dar yra laiko. Nieko nepralaimėsime kurdami taiką. Su karu galime viską pražudyti. Reikia susipratimo. Reikia derybų!“
„Po savaitės prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Reiškia, mus nieko neišmokė Pirmasis pasaulinis karas, kainavęs milijonus žmonių gyvybių, sužalotų, sužeistų, našlaičių ir beribį niokojimą!“, – sakė Paulius VI, beje, su popiežiumi Pijumi XII išgyvenęs Romos bombardavimą 1943 metais, pareikalavusį beveik tūkstančio gyvybių.
Šv. Jonas Paulius II, lenkas, Antrąjį pasaulinį karą nuo pradžios iki galo išgyvenęs Krokuvoje, paminėjo 50-ąsias jo pradžios metines 1989 metais paskelbtu apaštališkuoju laišku. Pasaulis neišklausė Pijaus XII aukščiau minėtojo įspėjimo ir prasidėjo „viena iš didžiausių ir bene skaudžiausia žmonijos katastrofa“:
“ Kai Europa tebuvo priblokšta Austrijos aneksijos, Čekoslovakijos padalijimo ir Albanijos užkariavimo, 1939 metų rugsėjo 1 dieną Lenkija buvo užpulta vokiečių karių iš Vakarų, o to paties mėnesio 17 dieną Raudonosios Armijos iš Rytų. Lenkijos kariuomenės sutriuškinimas ir jos tautos kankinystė tebuvo preliudija to, ką dar turėjo išgyventi daugelis kitų Europos valstybių, o kiek vėliau ir kitos valstybės daugumoje penkių žemynų. Pradedant 1940 metus, vokiečiai okupavo Norvegiją, Daniją, Olandiją, Belgiją ir pusę Prancūzijos. Tuo metu Sovietų Sąjunga, jau išplėtusi savo ribas užimdama dalį Lenkijos, aneksavo Estiją, Latviją ir Lietuvą, atskyrė Besarabiją nuo Rumunijos ir kai kurias Suomijos teritorijas. ”
Lenkas popiežius laiške tęsė karo, kuris, kaip visą naikinantis gaisras persirito per pasaulį iki atominės bombos sprogimų Japonijoje 1945 metais, analizę. Jis norėjo, kad visi vyskupai, dvasininkai ir visa žmonija susimąstytų apie tai, kas nulėmė konfliktą „iki nežmoniškumo ir beprasmybės gelmių“, „ypač suplanuotą barbarizmą prieš žydų tautą“. Jonas Paulius II kvietė atminti, kad priešiškumas žydams ir neapykanta jiems visiškai prieštarauja krikščioniškai žmogaus orumo vizijai.
Popiežius Jonas Paulius II priminė, kad JTO įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo kaip dialogo ir taikos įrankis, paremtas pagarba tautų lygybės teisei, kad nusiginklavimas yra viena iš svarbiausių tautų sugyvenimo sąlygų ir kad Europa, kuri buvo paskendusi karo liepsnose, gali ir turi visiems aiškiai priminti, kad tikroji civilizacija nėra jėgos naudojime. Jos pergalės vaisiai – kai įstengiame įveikti save, neteisingumo jėgas, egoizmą ir neapykantą, galinčius suluošinti žmogų.
„Prašykime Dievą, kad taika viešpatautų žmonių širdyse, šeimose, visuomenėse ir tarp tautų“, – paragino popiežius Pranciškus, paminėdamas Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ąsias metines.
(SAK / Vatican News)