Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, vienoje didžiausių šalies gydymo įstaigų, kurioje gydomi sunkiausios būklės COVID-19 sergantys ligoniai, ne tik puikiai tvarkomasi su antrosios coronoviruso bangos padariniais, ne tik teikiamos skubios bei specializuotos paslaugos, bet ir vykdomos struktūrinės pertvarkos.
Vieno didžiausių – Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro įkūrimas bei pirmą kartą Lietuvos istorijoje ne Universiteto ligoninėje patvirtinta būsimųjų medikų – anesteziologų reanimatologų mokymo bazė. Šias naujoves žurnalistams pristatę ligoninės ir centro vadovai akcentavo, kad kuriama moderni ligoninės struktūra skatina ir toliau augti bei tobulėti.
Sprendimas keistis – po skyrių veiklos analizės
Visus praėjusius metus ligoninės administracija vykdė labai didelį analitinį darbą. Ligoninės direktorius Remigijus Mažeika papasakojo apie ligoninės operacinių bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių pacientų judėjimo, saugumo ir paslaugų kokybės vertinimo rezultatus, kurie ir paskatino būtinybę keistis.
„Buvo akivaizdu, kad turime keistis. Tam ruošėmės visus praėjusius metus, o nuo sausio pirmosios dienos įkūrėme Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centrą, kuris apjungia penkis padalinius“, – sako R. Mažeika, įsitikinęs, jog šis sprendimas labai svarbus tokio dydžio ligoninei, nes bus užtikrintas didesnis pacientų saugumas, judėjimas, ir veiklos efektyvumas.
Nuo Naujų metų įvykę pokyčiai ligoninėje nebuvo netikėti, šių pokyčių jau buvo laukta. Permainų norėjosi dėl geresnės darbo organizavimo struktūros, paslaugų prieinamumo ir pacientų saugumo.
„Iš penkių skyrių liko tik du padalinai su atskirais vadovais. Taip mes mažiname administracinį aparatą, norime suteikti efektyvesnes paslaugas. Turėdami aiškią struktūrą ir aiškų valdymą, tikimės pasiekti geresnę darbo ir paslaugų suteikimo kokybę, geresnį paslaugų prieinamumą“, – pasakoja naujojo Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovo pareigas laikinai einantis anesteziologas reanimatologas Andrius Bubliauskas.
Dar viena problema dėl ko reikėjo struktūrinių permainų – žmogiškųjų išteklių valdymas. Pasak Andriaus Bubliausko, personalo kiekis ir ištekliai nėra begaliniai. Turint vieną centrą, o ne penkis skyrius, tikimasi efektyvesnio darbo ir kokybiškesnių paslaugų.
Centras padalintas į du padalinius – anesteziologijos ir intensyviosios terapijos. Įvyko atranka dėl dviejų vadovaujančių padalinių koordinatorių. Pasak direktoriaus, abu labai kompetentingi, abiejų specialistų kompetencija labai aukšta, o siekis vykdyti pokyčius labai stiprus, tad turėtų puikiai susitvarkyti su savo užduotimis.
Anesteziologijos padalinio koordinatoriumi tapo anesteziologas-reanimatologas Justinas Blieka, o Intesyviosios terapijos padalinio koordinatoriumi – anesteziologas reanimatologas Vladas Pakutka. Šią savaitę vyks konkursas ir į Centro vadovo pareigas, kuo ir bus baigtas komandos formavimo procesas.
Puiki bazė ir dirbti, ir mokytis
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika neabejoja, kad ligoninės valdymo struktūra po įvykdytų permainų yra moderni, tad tikimasi, kad naujasis centras dar labiau augs, tobulės. Ligoninėje įdiegtos visos aukščiausio lygio technologijos, puikios diagnostikos ir gydymo galimybės, tad sukurta patraukli bazė ne tik dirbti, bet ir mokytis būsimiesiems medikams.
Apie tai byloja ir pirmieji centro vadovo darbai. Sausio 8 dieną gydytojas Andrius Bubliauskas suorganizavo pirmą konferenciją dėl COVID-19 diagnostikos ir gydymo taktikos. Konferencija, organizuota šalies anesteziologų ir anestezisčių draugijų, sulaukė didelio susidomėjimo regione, dalyvavo ekspertai ir iš Jungtinės Karalystės.
Šis renginys taip pat įrodymas, kad ligoninėje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, galintys mokyti ir būsimuosius medikus. Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra 19 rezidentūros studijų krypčių. Mokomi būsimieji terapeutai, pediatrai, kardiologai, neurologai, chirurgai, akušeriai ginekologai, psichiatrai bei kitų specialybių gydytojai.
Aukštą Respublikinės Šiaulių ligoninės lygį įrodo skaičiai – ji yra trečia pagal dydį Lietuvoje, kurioje gydomi sunkiausios būklės COVID-19 liga sergantys pacientai. Ligoninė taip pat aptarnauja septynias Šiaulių apskrityje esančias ligonines, kuriose taip pat gydomi COVID-19 sergantys ligoniai.
„Pacientų skaičius ligoninėje ne koronaviruso pandemijos metu siekia apie 5 tūkstančius per metus, tad mes tikrai galime konkuruoti ir lygiuotis su universitetinėmis ligoninėmis“, – teigia A. Bubliauskas ir džiaugiasi, kad pirmą kartą šalies istorijoje ne Universitetų ligoninėje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) patvirtina anesteziologų reanimatologų mokymo bazę, kuriai pagrindą davė ir ligoninėje įvykdyti struktūriniai pokyčiai, suteikę platesnes galimybes rezidentams migruoti tarp padalinių, komplektuotos visos medicinos technologijos ir sudarytos tinkamos sąlygos mokyti būsimuosius gydytojus.
Rezidentai – gydytojų pagalbininkai
Šiuo metu dėl būsimųjų anesteziologų-reanimatologų rezidentūros Respublikinė Šiaulių ligoninė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Tikimasi teigiamą atsakymą gauti ir iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto. Visos ligoninės, norinčios tapti studentų rengimo baze, teikė paraiškas universitetinėms ligoninėms, prašydamos ir motyvuodamos ką galėtų suteikti. Universiteto tarybos ir senatai, įvertinę įstaigos kriterijus ir tinkamumą ruošti rezidentus, priima sprendimą.
„Rezidentūros bazės patvirtinimas – žingsnis pirmyn. Centras papildymas naujaisiais kolegomis įneš naujo požiūrio, mus pačius privers pasitempti. Tikėtina, kad mes kokybiškai prisidėsime prie naujų specialistų rengimo Lietuvoje“, – sako A. Bubliauskas.
Ligoninė per praėjusius metus daug investavo į intensyvios terapijos įrangos atnaujinimą, tad centras modernizuotas. Visuose penkiuose padaliniuose bus pati šiuolaikiškiausia įranga ir techninės galimybės, kurias net ne visos universitetinės ligoninės turi. Tuo – šiuolaikine gydymo įranga ir nauja struktūra , ligoninė ir tikisi pritraukti bei išlaikyti naujų anesteziologijos reanimatologijos sričių specialistų bei suteikti jiems geras darbo sąlygas.
„Šiuo metu į rezidento pareigybes įdarbinti šeši rezidentai. Jie visi yra mūsų pagalbininkai, dirbant komandoje. Rezidentai gydymo įstaigą renkasi savanoriškai“, – sako rezidentų vadovas A. Bubliauskas.
Rezidentai dirba visuose penkiuose padaliniuose, kurių veiklos profilis labai panašus. Anesteziologai dirba operacinėse, reanimatologai – intensyviosios terapijos skyriuose. Nors specialybė yra viena, bet licencija dviguba. Anesteziologas reanimatologas yra plačios kompetencijos gydytojas, kuris gali dirbti ir operacinėje, ir intensyviosios terapijos skyriuje.
Viena profesija, tik gydytojai specializuojasi darbo eigoje labiau į vieną pačių pasirinktą specialybę. Medikų rengimo įstaigos planuoja ilginti šių specialistų rengimo trukmę iki penkerių metų. Penktieji metai būtų skirti europinių sertifikatų ir pažymėjimų laikymui, kartu integruojant į klinikinę praktiką. Perspektyvus centro vadovas žvelgia į ateitį:
– Ar taip bus – pamatysim. Mes esame vienintelė Europos Sąjungoje šalis, kur šie specialistai rengiami ketverius metus.
Kompetencijos ir požiūriai būtų gerokai platesni, nes vis daugiau jaunų gydytojų dalyvauja Europos anesteziologų jaunųjų gydytojų veikloje, esame Europos anesteziologų draugijos nariai, tad tų kompetencijų niekada nebus per daug.
Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė