Sena industrinė detalė vienam žmogui gali būti metalo laužas. Andriui Januliui ji gali būti pradžia.
Pradžia klausimo, kas ją pagamino, kokiame mechanizme ji dirbo, kiek metų judėjo, kaito, dilo, ką lietė žmogaus rankos ir kiek gyvenimo praėjo šalia jos. Tai, kas kažkada turėjo labai konkrečią techninę paskirtį, menininko rankose gali ją prarasti ir įgyti visiškai kitą – tapti meno kūriniu.
Vienas iš šių metų socialinių kūrybinių meno dirbtuvių „KILOWAC IX“ dalyvių Andrius Janulis gimė 1980 metais Ventoje. Menas ir kūryba jį lydėjo nuo vaikystės, o domėjimasis tuo, kas slypi giliau už matomą daikto paviršių, galiausiai atvedė į Vilniaus dailės akademiją. 1999–2003 metais čia jis studijavo metalo meną.
Tačiau Andriui metalas nėra vien medžiaga.
Jo kūryboje svarbios inžinerijos artefaktų vidinės istorijos. Industrinius objektus jis mato kaip savotiškai užkoduotas patirtis, laukiančias, kol kas nors jas išlaisvins iš ankstesnės paskirties.
„Paimdamas industrinę detalę, siekiu parodyti jos estetiką ir išryškinti paslėptą energiją: kas ją kūrė, kam ji tarnavo, kokios žmonių patirtys lydėjo jos buvimą“, – apie savo santykį su medžiaga pasakoja Andrius Janulis.
Ir tada šaltas metalas pasidaro nebe toks šaltas.
Surūdijusi detalė, mechanizmo fragmentas ar kažkada gamyboje naudotas daiktas savyje gali nešiotis daugiau žmogaus istorijos nei visiškai nauja medžiaga. Andriaus darbuose tie sluoksniai nėra paslepiami – priešingai, būtent jie tampa kūrinio dalimi. Metalo paviršius, jo amžius, nusidėvėjimas ir ankstesnio gyvenimo ženklai pradeda pasakoti.
Todėl Andriaus Janulio kūryba ir „KILOWAC IX“ susitinka labai tinkamoje vietoje.
„KILOWAC“ laboratorijoje medžiaga neprivalo būti tokia, kokią ją kažkas numatė. Daiktas neprivalo visą gyvenimą atlikti tos pačios funkcijos. Tai vieta eksperimentui, technologijoms, perdirbimui ir menininko gebėjimui pamatyti galimybę ten, kur kitas galbūt matytų tik nebereikalingą daiktą.
Rugpjūčio 24–28 dienomis Andrius Janulis kurs kartu su Karina Dvožeckyte, Jurgita Ranceviene-Plioplyte ir Vytu Palavinsku. Kūrybinei laboratorijai vadovaus kuratorė Evelina Liaugaudaitė.
O žiūrovams nereikės laukti, kol menininkai viską užbaigs.
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, rugpjūčio 24–27 dienomis, „KILOWAC IX“ dirbtuvės lankytojams bus atviros nuo 14.00 iki 18.00 val. Galima ateiti į Šiaulių Didždvario gimnazijos sporto salę ir savo akimis pamatyti procesą – medžiagas, įrankius, pirmuosius sprendimus ir tai, kaip daiktas po truputį praranda ankstesnę tapatybę bei gauna naują.
Trečiadienį, rugpjūčio 26-ąją, prie „KILOWAC IX“ kūrybinės savaitės prisijungs Nomeda Marčėnaitė – 17.00 val. čia bus atidaryta jos keramikos paroda „NERIMTA“, kurią vėliau bus galima apžiūrėti ir dirbtuvių metu.
Penktadienį, rugpjūčio 28-ąją, „KILOWAC IX“ dirbtuvės tęsis nuo 14.00 iki 23.00 val. Tada jau bus galima pamatyti, kur menininkus nuvedė penkios kūrybos ir eksperimentų dienos.
Andriaus Janulio atveju bus ypač smalsu pažiūrėti, kokią istoriją jis suras medžiagoje šį kartą.
Nes metalas gali rūdyti, dilti ir prarasti savo paskirtį.
Bet, pasirodo, jis gali ir prisiminti.
„KILOWAC IX“ – rugpjūčio 24–28 dienomis Šiaulių Didždvario gimnazijos sporto salėje, Vilniaus g. 188, Šiauliuose. Įėjimas – iš stadiono pusės.
Apie „Šiaulių naktis“
Meno festivalis-akcija „Šiaulių kultūros naktys“ – „Šiaulių naktys“ – reprezentacinis Šiaulių miesto renginys, kasmet suburiantis tūkstančius kultūros, meno ir muzikos ištroškusių žmonių. [PROGRAMA] naktys.lt
Prieš šešiolika metų prasidėjusios kaip Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaro gaivinimo akcija, „Šiaulių naktys“ išaugo į masinį pilietinį, socialinį ir kultūrinį renginį, kuriame renginiai vakare ir naktį vyksta netikėtose, netradicinėse Šiaulių miesto vietose, kad visas miestas imtų pulsuoti kultūra ir ji taptų lengvai pasiekiama kiekvienam.
„Šiaulių naktys XVI“ 2026 metais vyksta rugpjūčio 22–30 dienomis.
