Ji nuo vaikystės domėjosi fotografija, fotojuostomis ir kitais vaizdo fiksavimo technikos dalykais. Tačiau šio meno nelaisvėn pateko tada, kai į jos rankas pateko buitiniam fotografavimui skirtas fotoaparatas, vadinamas muiline. Tada prasidėjo kūrybiniai ieškojimai ir atradimai, vėliau nulėmę studijų ir veiklos kryptį.
Anastasija Kachovič baigė fotografijos su žurnalistine pakraipa studijas. Tačiau foto žurnalistika netapo jos pašaukimu. Tokia profesija reikalauja tempo, privalai kurti, atsižvelgdamas į redakcijos pasirinktą veiklos viziją, darbe dominuoja ne foto menas, o informacija, o tai riboja kūrybą, jos individualumą, menininko – aš. Todėl ji pasirenka kūrybą, randa savo veiklos sritį – fotografuoja vaikystės pasaulį. Atverdama savo sielos perlus Anastasija dalinasi savo sėkmės istorija.
Nuo ko prasidėjo tavo pažintis su fotografija?
Analizuodama savo pažintį su fotografija suprantu, kad ji lydėjo mane nuo vaikystės: juostiniai fotoaparatai, juostelės, nuotraukos visada kėlė didžiausią smalsumą. Bet sąmoninga pažintis įvyko mokykloje, kai man į rankas pakliuvo paprastutis, plastmasinis fotoaparatas, kitaip vadinama muilinė. Ji suteikė neapsakomos laisvės ir kūrybos pojūtį, jaučiau didžiulį malonumą fiksuodama pasaulį, kurį galima buvo analizuoti, žiūrint į atspausdintą kadrą. Tad baigus mokyklą ieškojau mokslų, susijusių su fotografija. Beje, net ir tada nesiejau savo ateities su fotografija kaip pagrindiniu darbu, tiesiog norėjau studijuoti tai, kas man tuo metų kėlė didžiausią susidomėjimą, bet pasirodo, kai nuoširdžiai darai tai. kas tau patinka, užsimezga stiprus ryšis, kurį nutraukti jau nelabai ir įmanoma…
Draugystė su fotografija trunka jau ganėtinai ilgai ir iki šiol atrandu vis kažką naujo, eksperimentuoju ir turiu noro tobulėti ir toliau.
Kaip geriausiai atrasti save?
Visų pirma reikia paklausti savęs, kas tau patinka, juk daug smagiau žygiuoti keliu, kuris tau teikia džiaugsmą.
Dažnai sprendimai kuo tapti, kaip gyventi, priimami nes taip priimta, tai dabar madinga, taip patarė, taip už tave kažkas nusprendė, bet savo gyvenimo kalvis esi pats, tad kitų patirtis ir patarimai – gerai, į juos verta atsižvelgti, tačiau už savo gyvenimą atsakyti turėsi pats.
Ką jums reiškia fotografija?
Fotografija tai- mano gyvenimo dalis, skamba banaliai, bet taip susiklostė, kad, ką beveikčiau, būtinai atsiranda poreikis tai įamžinti. Man įdomi fotografija savo įvairovės dėka, manau tai galima įžvelgti ir mano darbuose, tiesa, publikuoju tik mažą dalį – neturiu poreikio stebinti savo darbais, tiesiog su malonumu darau tai, kas teikia man teigiamas emocijas.
Fotografija – vienas iš galingiausių įrankių, kurio dėka kuriama ir perduodama kitoms kartoms istorija. Argi nenuostabu, kai vienu paspaudimu tu gali sustabdyti laiką, įamžinti tai, kas jau po sekundės gali pasikeisti? Fotografija – beribė, ji gali sukelti visas įmanomas emocijas, tad argi nenuostabu, kad turim visas galimybes prie to prisiliesti?
Ar jūs manote, kad jau atradote savo gyvenimo tikslą?
Šiai dienai esu laiminga turėdama tai, ką turiu, bet visada yra kur tobulėti, tad naujų tikslų apibrėžimas ir siekimas stimuliuoja gyventi.
Esate baigusi fotografiją su žurnalistine pakraipa, sakykite ar niekada nebandėte to panaudoti savo veikloje?
Teko dirbti žurnalistikos fotografe – tai neįkainojama patirtis, kuri tikrai turi įtakos ir dabartinėje veikloje, bet kartu tai- sunkus ir nenuspėjamas darbas – niekada nežinai, kur tau reikės lėkti po minutės, kad būtum pirmas užfiksavęs įvykį, kuris gali tapti labai reikšmingu, o gal ir visai liks nepastebėtas. Šis darbas gan ekstremalus, reikalaujantis momentinės reakcijos, bei atsidavimo, tad ne visada yra laiko asmeninio gyvenimo suplanavimui. Labai gerbiu tuos, kas pasirinko šį nelengvą, bet labai įdomų kelią. Aš atradau save kitoje fotografijoje ir tai vėl gi fotografijos privalumas, kad ji suteikia didžiulį pasirinkimo spektrą.
Kaip išgauti tą pačią geriausią nuotrauką?
Sunki ta sąvoka – geriausia nuotrauka. Pavyzdžiui, motinai geriausia nuotrauka bus ta, kur užfiksuotas jos vaikas, merginai – kur ji atrodo patraukliai, reklamoje – kur idealiai perteiktas produktas, techniškai – ta, kuri atitinka visas taisykles: tvarkinga kompozicija, spalvų balansas, apšvietimas ir t.t… Sąrašą galima tęsti ir nuolat pildyti, bet vienintelį atsakymą, vargu, ar rastume.
Viskas priklauso nuo konkrečios užduoties ir, jei ji sutampa su fotografo norais ir įgūdžiais, matyt, tada ir gimsta toji geriausioji.
Kaip kurti savo sėkmės istoriją?
Nėra ir negali būti kažkokio vieno sėkmės recepto, o jei būtų – gyvenimas būtų prėskas. Bet yra tam tikri veiksniai, kurie veda sėkmės linkme: Reikia veikti. Laukti tinkamo momento, įkvėpimo ar mistinės Mūzos, lūkuriuoti, sudėjus rankas – ne pats geriausias sprendimas, sėkmė nusišypso tik tiems, kas žengia jos link. Ir tegul tie žingsniai būna maži ir pradžioje nedrąsūs, bet reikia atsiminti, kad bent kuris, net ir pats ilgiausias žygis prasideda nuo pirmo žingsnio.
Kad ir koks būtum nuostabus, be pagrindų, vargu, ar pavyks pasiekti norimo rezultato. Siekiant tikslo, reikia suprasti, kad ne visada gali būti lengva, bet visi sunkumai įveikiami.
Baimė stabdo, prie šito priskirčiau ir kritikos baimę. O, taip, kritika, kokia ji bebūtų: sąžininga ar ne – visai nesuteikia sparnų, bet tai – neatsiejama kūrybos dalis. Svarbu atsiminti, kad tavo darbai neturi patikti visiems, o tai, kad kažkas skyrė laiko tavo darbui, jau maža pergalė, galų gale ir pati kritika naudinga: gera – skatina tobulėti, bloga – grūdina.
Apibendrinant viską – niekada ne vėlu skirti laiko tam, kas tau patinka! Jei yra noras kažką išbandyti – tik pirmyn ir mažiausiai reikia galvoti apie tai, ką pasakys kiti.
Jei nebūtumėt fotografe, būtumėt kas?
Fotografija man netrukdo būti dar ir kažkuo kitu, sakyčiau, ji tik papildo ir padeda tobulėti. Žinios įgautos, kaip studijuojant, taip ir praktikuojant fotografiją, vienaip ar kitaip pasireiškia to net nekontroliuojant.
Kaip nepasiklysti pasirinkimų labirinte?
Kiekviename labirinte yra išėjimas, tad nereikia bijoti kartais ir paklaidžioti, gal būtent tai padės įgauti žinių ir suvokti, kas tau arčiau širdies. Neklysta tik tie, kas nieko neveikia, o kiekviena patirtis eina į naudą, jei žiūrėti į tai tinkamu kampu.