Agnietė Skirmantienė – fotomenininkė, turinti savo braižą ir stilių. Ji nemėgsta akį rėžiančių eksperimentų, tačiau vaizdo natūralumas, susikausčiusio pozuotojo nuotraukų vengimas reikalauja daug pastangų ir įgūdžių. Jos objektyvas ne tik fiksuoja vaizdą, bet ir perteikia jos sumanymą, norimą nuotaiką, užkoduotą prasmę. Tokie įgūdžiai turėjo ateiti ne be kūrybinių ieškojimų.
Įgimtas kūrybinis pradas būsimą menininkę vertė nerimti jau paauglystėje. Ji bandė saviraiškos ieškoti literatūros kūryboje, mėgo poeziją. Tačiau greitai pajuto, kad tai nėra jos sritis. Ir štai visiškai atsitiktinai į rankas patenka mažas skaitmeninis fotoaparatas. Taip buvo surasta sritis, kuri nutiesė kelią į ryškų braižą turinčią kūrybą. Apie savo ieškojimus, atradimus, siekius fotomenininkė itin atvirame interviu, praskleisdama profesionalios fotografijos šydą.
Kodėl gi jūs tapote fotografe,o ne mokytoja,gide ar dizainerė?
Žuvis neria ten, kur giliau, o žmonės eina ten, kur geriau. Aš ir pasirinkau tai, kas man geriau Nuo vaikystės mėgau kažką kurti, mėgau rašyti eiles, tekstus, bandžiau rašyti net knygas. Bet vis kažko pritrūkdavo, vis kažko reikėjo daugiau. Paauglystėje labai savęs ieškojau, nebuvo paprasta atrasti save pasaulyje, kuriame niekas tavęs nesupranta ( bent jau tada taip atrodė). Nepamenu, kaip tai atsitiko, bet mano rankose atsirado mažas skaitmeninis fotoaparatas ir nuo tada pradėjau po truputį tyrinėti pasaulį. Nedrąsus pomėgis augo kartu su noru tobulėti ir daryti vis geriau, ir man visai puikiai sekėsi, atidariau pirma parodą, būdama 12 klasėje. Ir dabar, prisimindama visus svarbiausius gyvenimo momentus, galiu teigti – fotografija yra vienas iš geriausių mano pasirinkimų.
Būna kartais, kai kažko labai nori, kažko sieki, o kai pasieki atsibosta ir numeti… man yra taip buvę .Kas mane pakeičia ir padaro geresne yra fotografija, tai supratau dar mokykloje, dėl to mano pasirinkimas yra paprastas :darau tai, kas mane verčia jaustis laiminga. O aš laiminga tik tada, kai kuriu kartu su pozuojančiu žmogumi.
Mūsų šalyje labai daug fotografų, kas, jūsų nuomone, jums padeda nepranykti talentų gausoje, kas būdinga ir unikalu tik jūsų kūrybai?
Mano fotografijoje atsispindi natūralumas, nuoširdžios emocijos, tikri veidai ir šypsenos. Visada ieškau ryšio su žmogumi, kurį fotografuoju, ir manau, – tai persiduoda per objektyvą. Mano fotografija- tai mano kūryba, kuria atskleidžiu žmogaus paprastumą, bet kartu ir savitumą. Manau, tai mano arkliukas kurti kartu su pozuojančiu žmogumi.
Kokių modelių dažniausiai ieško fotografai?
Šiuolaikinė fotografija griauna standartus, kas man labai patinka. Todėl sakyčiau tokio, kaip modelio standarto nėra, nebent kalbama apie aukštosios mados tendencijas ir aktualijas.
Manau kiekvienas turi savo poreikių fotografijoje. Visada yra smagu fotografuoti laisvus, objektyvo nebijančius žmones kurie mėgsta eksperimentuoti ir iš naujo atrasti save.
Ko reikia, kad taptum geru modeliu?
Dirbti kartu su fotografu, nebijoti keistis, kalbėti savo kūnu ir akimis, mokėti pozuoti ir nesikuklinti atrodyti kitaip.
Kam reikalinga fotografija?
Tam kad nuotraukos galėtų papasakot daugiau, negu pats žmogus gali. Fotografija reikalinga atspindėti, kurti, mylėti, ieškoti, atrasti, suprasti… Aš kaip žmogus, kuris dievina fotografiją galiu pasakyti, kad tai namų prieskonis, be kurio aš neįsivaizduoju nei vienų skoningų namų.
Kaip jaunam žmogui save atrasti fotografijoje?
Keli dalykai labai svarbūs: daug daug dirbti, turėti viziją, koks nori būti ir eiti link to. Nebijoti kritikos, nes ji užaugins tavo norą daryti geriau!
Jūsų darbai atspindi nepretenzingą paprastumą, nuoširdumą ir gilumą- ko gero esate jautrios sielos menininkė?
Nuoširdžiai galiu pasakyti taip , esu tokia. Ir mano darbuose atsispindi mano jautrumas.
Kuo būtumėt, jei ne fotografė?
Jei nebūčiau fotografė, būčiau renginių vedėja, nes mano išsilavinimas kultūrinės veiklos vadybininkė. Tačiau, mano visi pomėgiai su kūryba, turbūt, turėdama laiko, gal ir kokią knygą parašyčiau.
Fotografija -užsiėmimas kiekvienam ar vis tik tai pašaukimas?
Negaliu teigti kad kiekvienam, yra visi techniniai dalykai, kurie yra išmokstami, yra šabloniniai nuotraukų motyvai, kuriuos greit perpranti, bet turėti kažką savo nuotraukose jau yra gebėjimas matyti daugiau.
Jūsų įsimintiniausia akimirka iš fotosesijos?
Negaliu pasakyti, nes aš praktiškai visas prisimenu ir jos man visos įsimintinos. Viena mergina man fotosesijos metu pasakė: Tu atradai mane kitokią, tokią, kokia net aš nežinojau, kad galiu būti ir tai manau didžiausias laimėjimas man.
Nėra tokios sąvokos geras ar blogas, dabar bet kas, kas kuria kažką yra menininkas, tai negalima nei vieno nurašyti. Kalbant iš savo pusės, galiu tik pasakyti – matyti kitaip ir jausti savaip.