Asta Petraitė ilgą laiką dirbo visai kitoje sferoje. Tačiau, išėjusi motinystės atostogų, nusprendė, kad norėtų užsiimti kažkuo daugiau. Nusprendusi žengti lyg ir avantiūros keliu, Asta nenusivylė.
Baigusi fotografų kursus, moteris šiandien gali didžiuotis, pagavusi laimės paukštę.
Sėkmingai pradėta fotografės karjera jos nenuvylė. Apie sėkmingo darbo startą ir drąsa rinktis netikėtas gyvenimo dovanas Asta Petraitė prakalbo išskirtinai mūsų skaitytojams.
Nuo ko prasidėjo fotografija jūsų gyvenime?
Buvau baigusi verslo vadybą ir kurį laiką dirbau vadybininke. Vėliau pardavimų skyriaus vadove, taip po truputi kilau karjeros laiptais, tačiau kažkoks vidinis nepasitenkinimas manyje augo. Bet tuo metu visai nesupratau kodėl. Vėliau, tapus dviejų vaikų mama turėjau pertrauką nuo tuometinio savo darbo ir viską labai gerai permąsčiau iš naujo. Tada aš uždaviau sau klausimą. Ką aš noriu veikti šiame gyvenime iš tiesų? Ir labai gerai supratau, kad tikrai ne tą, ką veikiau.
Todėl teko viską pradėti absoliučiai nuo nulio. Nusipirkau techniką. Pradėjau lankyti fotografijos kursus. Vėliau sekė išsamūs fotografijos mokymai. Pradėjau daug fotografuoti. Ir po truputi pilnai pasinėriau į naują sritį. Ypač mane džiugino, labai greitas grįžtamasis ryšys, padėkos ir šilti klientų žodžiai. Taip pat džiaugiausi, jog puikiai galėjau derinti darbą su šeima, juk man nebereikėjo sėdėti ofise nuo tamsos iki tamsos.
Kaip atrasti gyvenimo tikslą?
Aš manau, kad gyvenimo tikslą, ar misiją mes visi turime vieną. Ir jis yra, tiesiog būti laimingais. O kas mums suteikia laimę, tai čia jau kiekvienam gali būti labai skirtingai. Vienas pajuntą džiaugsmą žvejyboje, kitas šeimoje, trečias kopdamas karjeros laiptais, ketvirtas minkydamas molį ir taip galima vardinti iki begalybės. Tiesiog pirmiausia reikia suprasti pačiam, kas tau patinka, kokia tai veikla. Supratus, kokia tai veikla, toliau ateis ir tikslas ir džiaugsmas ir laimės pojūtis.
Kokia pagrindinė jūsų nešama, kaip fotografės žinute?
Nors teko mokytis pozavimo ir dirbtinio apšvietimo technikų, tačiau mane labiausiai žavi natūralios, nesuvaidintos emocijos. Geriausiai atsiskleidžiu fotografuodama renginius reportažiniu stiliumi. Mane žavi tikrumas ir natūralumas, tikros džiaugsmo ašaros, tikras juokas, apsikabinimai ir t.t.
Visada stengiuosi pagauti pačias gražiausias akimirkas, fiksuoju tokius jausmus kaip, džiaugsmas, ramybė, draugystė, meilė ir kiti pozityvūs jausmai. Net jei šventės metu buvo daug įtampos ir streso, tarkim vaikutis verkė visą laiką, tai bent vartydami foto albumą visi galės atsipalaiduoti, nes ten bus įamžintos, tik pačios geriausios tos dienos akimirkos.
Kaip išdrįsti pasirinkti naują gyvenimo etapą?
Pirmiausia reikia labai pavargti nuo seno etapo, o tada pasakyti sau: viskas, pakaks, nuo šiol aš darysiu tik tai ką noriu!
Tik nereikia tikėtis iš karto greito rezultato. Pradžioje nauja veikla gali būti tarsi hobis, po truputi, po truputi ir vėliau ar anksčiau ji vis tiek pereis į pastovų darbą nešantį pajams. Tiesiog reikia viską daryti iš širdies su didele meile ir su laiku ateis rezultatas.
Kaip menas gali padėti įveikti gyvenimo sunkumus?
Kai patyriau labai artimo ir brangaus žmogaus netektį, fotografija man buvo tarsi vaistai.
Tuo metu aš nepasidaviau, bet ėjau dirbau, fotografavau šventes ir žmonių šypsenas. Aišku, tai buvo siaubingai sunku. Širdis juk kraujavo, kojos net linkdavo, bet turėjau šypsotis. Šiandiena manau, tik tai, mane ir išgelbėjo ir neleido palūžti. Dar vėliau, tiesiog pradėjau rašyti. Rašymas mane veikė tarsi kokia terapija. Tad manau ne menas, o mėgstama veikla padeda įveikti gyvenimo sunkumus.
Jei kas jūsų paklaustu, kas esi? Kaip save pristatytumėte?
Kūrėja ir ieškotoja. To ir siekiu savo gyvenime.Ypatingai fotografijoje.
Jūsų palinkėjimai skaitytojams?
Pats artimiausias, nuoširdžiausias ir labiausiai mylintis žmogus šioje žemėje esate, jūs pats! Pasikalbėkite su savimi. Paklauskite, kas jums patinka. Pamilkite save. Ir visada savimi tikėkite!
Kalbino Mindaugas Jonušas – „Socialiniai Rašiniai“
