Diedukas Apolinaras rūko pypkutę ir svarsto, kodėl nebuvo pastatytas Babelio bokštas. Senolis mano, kad griaunantis nesantaikos ir kivirčų virusas žmones kamuoja nuo seniausių laikų. Kivirčijasi darželinukai smėlio dėžėje, ambicijų nesuvaldo rimti valdžios vyrai ir moterys. Sakoma, kad iš dyko buvimo ir gero gyvenimo kyla noras pasiginčyti, užverda priešpriešų katilas. Visur turi būti saikas, jei gero gyvenimo per daug – reikia imtis veiksmų, kad to gėrio neperdozuoti.
Ginčų Lietuvoje netrūksta nei aukščiausiose valdžios pakopose, nei parduotuvės sandėlyje. Galime paįvairinti kasdienybę , girdėdami nuomonių kovas ir išmėgindami mobingą. Žodis moko, pavyzdys patraukia. O tokie sujudimai rodo, kad pasiektas itin aukštas gyvenimo lygis ir nebėra jokio reikalo mąstyti apie didesnę gerovę ir aptarinėti, kaip jos siekti.
Ji turi savo vietą kažkur prie horizonto, kam ja rūpintis, jei galima ilgai, išsamiai pasiginčyti ir argumentuoti taip, kad nei dėdulė Apolinaras, nei valdžios rinkėjai nesuprastų – kas ir kodėl čia vyksta.
Darželinukai, vienas kitam pilantys smėlį į akis vaikų darželio smėlio dėžėje, per maži sekti rimtų dėdžių pavyzdžiu, tai gal dideli ir išmintingi dėdės ėmė sekti vaikučių pavyzdžiu, smėliu užpildami gražias viltis.
Taigi, Lietuvą galima vadinti gerovės supervalstybe, nes: čia rimti vyrai lyg vaikučiai smėlio dėžėje kelis mėnesius sprendžia būti ar nebūti Seimo pirmininkui savo poste, o, dar neišsprendę, imasi vicepirmininko klausimo.
Taigi, akivaizdu, kad gerovė pažengė taip toli horizonto link, kad akivaizdu, jog valstybėje nebėra jokių skubių klausimų, jokių spręstinų problemų.
Mokytojai, policininkai, medikai, gaisrininkai, užkampio gyventojai palauks, nes jie ir taip gyvena gerai. Didesnė gerovė būtų labai nesveika.
Tik supergerovės valstybėje galima tokia didžiulė atjauta: įkalinamas žmogus, kad nevargtų be namų ir darbo net tada, kai ikiteisminiam tyrimui jis nebereikalingas. Gerovė ir gerumas liejasi per kraštus, tai kam šykštėti duonos ir pastogės.
Didžiosios valstybės kaip JAV ir Didžioji Britanija su savo brexit krize turėtų mokytis iš mūsų, nes čia gerove jau ne kuriama, o kaip rodo aiškūs požymiai, ji čia jau triumfuoja.
Tik kodėl tas Anupras mąsto apie nepastatytą Babelio bokštą?
Mindaugas Jonušas
