Didelėje parduotuvėje visada gausu lankytojų. Jie labai įvairūs, skirtinga perkamoji galia, bet jie visi turi širdis, jausmus, kurie lemia jų elgesį prekybos salėje ir prie kasos. Jauni dirbantys žmonės ateina su pirkinių sąrašais, kai kurie yra vartę prekių katalogus, apžiūri kainas, iš anksto apsiskaičiuoja išlaidas. Tai skubantys žmonės, kurie nenori ilgai užtrukti, belaukdami eilės. Jų tarpe būna irzlių klientų, linkusių daryti savo tvarką ir nesigailinčių pastabų pardavėjams.
Sunku aptarnauti pirkėją, iš kurio sunkte sunkiasi „devynios tamsiausios energijos“. Tas žmogus visą darbo dieną kentė pažeminimus darbe, jo savivertę menkino kelių pakopų vadybininkai, nenorintys kelti atlyginimo, namuose, vos sugrįžusiam iš darbo jam kelis kartus buvo priminta, kad nėra toks sėkmingas, kaip kaimynas ar klestintis giminaitis. Saugodamas darbo vietą, mūsų herojus nežinia kada atsisveikino su oriu elgesiu.
Sieloje kaupiasi pažeminimų drumzlės, kuriomis atsikratyti bando parduotuvėje, kirpykloje, bibliotekoje. Tik, ar pajus palengvėjimą, ar susigrąžins gerą nuotaiką, pliūpsnį neigiamų emocijų išliejęs ant kitų žmonių: apibaręs pardavėją dėl kylančių kainų, nepašykštėjęs piktų pastabų senukui, mokančiam už prekes smulkiomis monetomis, išrėkęs, ką galvoja apie tėvus, kurie siunčia vaikus duonos pirkti.
Graži parduotuvė vis dažniau tampa pramogos vieta. Bendravimo stokojantis asmuo, eina į parduotuvę todėl, kad jam nusibodo leisti laiką vienam tarp keturių sienų. Toks žmogus, nesvarbu – maža ar didelė eilė būtų prie kasos stengiasi prailginti pirkimo procesą. Teiraujasi, ar prekė ekologiška, prašoma patikrinti, ar veikia elektrinis prietaisas, vaizdingai pasakoja apie savo šuniuką ar katytę, užduodami įvairiausi klausimai ir galų gale pasakoma, jog neketinama nieko pirkti. Išsiblaškęs klientas prisimena, kad užmiršo pasiimti druskos ir degtukų, dėl kurių ir atėjo į parduotuvę, tik įpusėjus skaičiavimams prie kasos.
Darbą truko mėgėjai visur vaikščioti su didžiuliais tuščiais vos ne lagamino dydžio krepšiais ir tie, kurie ignoruoja prekių krepšelius ar vežimėlius. Pasakojama, kad viena daugiavaikės šeimos močiutė sugalvodavo priežasčių eiti skųstis pas kažkurį parduotuvės vadybininką, kad pro stiklines kabineto duris galėtų apžvelgti salę ir sužinoti, kokių kampelių „nemato“ stebėjimo kameros.
Pirkimo euforija
Net labai taupiai gyventi turintis žmogus, gavęs pensiją ar pašalpą eina į parduotuvę apsipirkti, papildyti atsargų. Matydamas prekybos salėje gražiai įpakuotų prekių gausą, įsitraukia į pirkimo azartą, prarasdamas saiką.
Vienoje lentynoje susigundo preke už akcijos kainą, kitoje pamato per TV reklamuotų daržovių, negali praeiti pro saldumynus, dar suranda produktų, kurie „visada praverčia“. Prekių krepšelio turinys gausėja. Laimingas klientas ateina prie kasos ir tada prabyla negailestingas protas. Paaiškėja, jog nuolaida jam netaikoma, nes neturi nuolaidų kortelės, be daugelio produktų jis turi apsieiti, nes neišgali nusipirkti, kruopų nutaria nebepirkti, nes prisimena, kad jais aprūpins Maisto fondas. Prekių atsisakymas, perūšiavimas ima vykti prie kasos, sukeldamas didžiulį širšalą.
Patarimai
Apsipirkimas bus daug sklandesnis, jei pirkėjas apgalvos, ką ketina pirkti, kiek gali išleisti lėšų, susidarys pirkinių sąrašą. Nieko blogo, jei kasdien lankomoje parduotuvėje su jau pažįstamu pardavėju persimesite vienu kitu žodžiu, pasveikinsite su šventėmis, kai jis įtemptai nedirba, nėra eilių. Tačiau, kai nuvingiuoja eilutė, pagalvokite, ar savo elgesiu netrikdote jo darbo. Padėsite kasininkui, jei stosite į eilę prie kasos tik apsisprendę, ką ir už kiek pinigų pirksite.
Apsipirkimas didžiulį asortimentą prekių turinčioje parduotuvėje – tikras stresas. Pirkėjas jaučia apmaudą dėl kainų, dėl nepakankamos savo perkamosios galios. Todėl kyla noras išsirėkti, išreikšti protestą. Tačiau kultūringas žmogus turi susitvardyti, kontroliuoti save, pagalvoti, kur ir kaip reiškiamos pretenzijos. Rėkte išrėkti, stovint eilėje, reikalavimai, nepasieks vadybos grandies, nuo kurios priklauso prekių asortimentas, prekių priėmimo laikas ir kiti dalykai trikdantys parduotuvės darbą. Na, o įrodinėti pardavėjui, jog kainų kilimas nėra džiaugsmo šaltinis – tikrai neverta.
Pardavėjo kasdieninis prekių krepšelis tikrai nėra nei gausus, nei prabangus, o kainos nėra derinamos pagal jo pirkimo išgales. Kam barti žmogų už tai, ko jis nesprendžia? Jei klientas nori malonaus aptarnavimo, jis turi pagalvoti, kaip jis elgiasi, ar pats nesukelia problemų. Negalima užmiršti, kad kultūringas elgesys susilaukia teigiamo atsako.
