Knygos autorius įvairiais aspektais apžvelgia lietuviškos pop muzikos pasaulį – tokį, kokį jam teko pažinti. Daug dėmesio knygoje skiriama snobizmo reiškiniams, netolerancijai. Anot autoriaus, jis norėtų pakalbėti apie scenos žmogaus patirtis, jo vertinimus, peržengiančius etiškos kritikos ribas. Lyg kontrastas šou pasaulio „tuštybės mugei“ aprašoma savanoriška socialinė veikla.
Prisiminimų ir refleksijų knygoje šiltomis spalvomis tapomas autoriaus-šoumeno mūzos ir įkvėpėjos – merginos, su kuria vėl norėtų susitikti – portretas.
Mindaugas Jonušas
Šią knygą skiriu visiems, kas ketina rinktis nelengvą gyvenimą kartu su renginių scena. Noriu įspėti, kad bendravimas su žiūrovu – didelė laimė, bet šou pasaulis verda, kunkuliuoja
pagal tam tikrus dėsnius, ir ne visos dienos čia būna saulėtos. Kartais pasijunti lyg būtum po didinamuoju stiklu. Rašiau šią knygą, norėdamas pakalbėti apie scenos žmogaus vertinimus,
peržengiančius etiškos kritikos ribas, nemotyvuotos ir neleistinos neapykantos skatinimą.
Negalėjau tylėti, kai iš mūsų gyvenimo vejama bendravimo kultūra, gerumas, geranoriškumas, ir atsiranda pomėgis žeminti kitą žmogų. Dėkoju visiems, kurie palaikė mane sunkiu metu, nepabūgo ir nenusigręžė nuo snobų ujamo žmogaus. Ačiū vadybininkei Gretai, padrąsinusiai grįžti į muzikos pasaulį.
Taip pat Ačiū Rugimantui Jarūnui už muzikos garsus. Nuoširdus Ačiū Klaipėdos Vaikų laisvalaikio centro klubo „Liepsnelė“ pedagogei Nijolei Kvietkauskienei už sukauptą publikacijų apie šou margumyną archyvą.
Dėkoju darbščiosioms bitutėms – Klaipėdos miesto socialinės sferos darbuotojoms ir savanoriškų organizacijų narėms, kurios kukliai, ramiai, be patoso mažina vargą, skausmą,
budina kūrybines galias ir labiausiai likimo sužlugdyto, visuomenės atstumto, negalios varginamo žmogaus sieloje. Jos padėjo man neprarasti tikėjimo gėriu.
Dėkoju Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Skaityklų skyriaus bibliotekininkėms už konsultacijas ir kvalifikuotą informacijos paiešką. Nuoširdus ačiū knygos dizainerei. Daug triūso, rengiant knygą, įdėjo gimtosios kalbos žinovė Lina. Labai ačiū jai.
Apgailestauju, kad nėra galimybės padėkoti visiems žmonėms, su kuriais teko bendrauti socialiniuose tinkluose ir kurie sustiprino ryžtą nebūti abejingu neigiamoms nūdienos
nuostatoms, nekorektiško elgesio apraiškoms, sustiprino pasiryžimą neįsileisti pykčio į sielą dėl patirtų nuoskaudų, o – kiek tik sugebu – saugoti kitus nuo žmogiškojo orumo žeminimo.
Visiems, kuriuos ištiko panašus likimas, linkiu tvirtybės ir neprarasti tikėjimo gėriu. Man gaila tų žmonių, kurių dvasią užpildė vien tik juoda spalva. Turiu viltį, kad mano pasakojimas apie jų viešajai nuomonei sukurtą baubą Minedą padės nors šiek tiek suvokti, kokius bjaurumus brandina tokia siela ir, kad ją reikia gydyti kultūra, menu, daina.
Jei mes meilę sėsim žmonėse ne kaip ūkininkai, kuriems svarbu sėti tik ten, kur gaus naudos, bet kaip viltingi žmonės, sėsim žmonėse meilę be ribų ir negailėdami jos, tuomet mes
patys ir visa tauta pasidarysime geresni, tuomet mes spinduliuosime meile, o ne veidmainyste.
Pagarbiai,
Mindaugas Jonušas
