Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė analizę „Švietimo infrastruktūros ir finansavimo netolygumai“, kurios duomenys rodo, kad 2015 metais vienam mokiniui tenkančios lėšos šalies savivaldybėse skiriasi beveik tris kartus – nuo 1 576 iki 4 305 eurų per metus.
Kėdainių rajono savivaldybė, kurioje mokosi apie šeši tūkstančiai mokinių (vertinant mokinio krepšelį ir savivaldybės skiriamus pinigus) – savivaldybės skiriamos aplinkos išlaikymo lėšos yra 584 eurai bei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamo mokinio krepšelio dydis – 1 392 eurai. Tad vienam mūsų krašto mokiniui iš viso tenka 1 976 eurai.
Kėdainių rajono savivaldybė vienam mokiniui skiria didesnę sumą už didžiuosius šalies miestus – Alytų, Panevėžį, Šiaulius, Klaipėdą, Kauną, Vilnių ir kitas savivaldybes.
Didesnės mokyklos būna efektyvesnės
LLRI duomenimis, labiausiai paplitęs (233 šalies mokyklose) vidutinis plotas, tenkantis vienam mokiniui yra nuo 10 iki 15 kv. m bendro ploto.
Kėdainių rajono savivaldybėje vienam mokiniui tenkantis klasių plotas yra 4,4 kv. m. Pagal LLRI visų Lietuvos mokyklų analizę matyti, kad didesnės mokyklos (nuo 200 mokinių) paprastai būna efektyvesnės – ten vienam mokiniui tenka mažesnis mokyklos bendras plotas.
Neefektyviausios (t. y. tokios, kuriose tenka daugiausiai bendro ploto vienam moksleiviui) yra mažos mokyklos, turinčios iki 200 mokinių.
Įtaka egzaminų rezultatams
Taip pat analizuotas vienam mokiniui tenkančios lėšų sumos (mokinio krepšelis ir aplinkos išlaikymo lėšos) bei egzaminų rezultatų ryšys. Čia Kėdainių rajono savivaldybės rodiklis yra labai geras. Vidutinis valstybinių brandos egzaminų įvertinimas siekia daugiau kaip 50 balų iš 100. Tai rodo, kad gerus rezultatus galima pasiekti ir su mažesnėmis išlaidomis vienam mokiniui. Mūsų rajono abiturientai pagal vienam mokiniui tenkančią lėšų sumą (mokinio krepšelio ir aplinkos išlaikymo lėšas) ir egzaminų rezultatų ryšį yra tarp geriausiais rezultatais galinčių pasidžiaugti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio, Palangos ir Druskininkų miestų mokinių.
Racionaliai naudojamos lėšos
Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus teigimu, mūsų savivaldybėje, pertvarkant švietimo įstaigų tinklą, tipus, vidaus struktūrą, skiriamas didelis dėmesys vieno vaiko išlaikymo išlaidoms, nenaudojamų plotų pritaikymo kitoms reikmėms, įvairiems švietimo infrastruktūros netolygumams.
„Džiugina tai, kad racionaliai naudojant lėšas, gerėja ugdymo rezultatai. Nemažėjančios savivaldybės investicijos į švietimą rodo politikų, administracijos, mokyklų bendruomenių dėmesį jaunajai kartai“, – sakė J. Lukoševičius.
Sutvarkytas mokyklų tinklas
LLRI duomenimis, 2015 m. mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. (566 eurų mokiniui).
Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.
„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia LLRI analitikė Aistė Čepukaitė.
Turi ieškoti būdų persitvarkyti
LLRI prezidento Žilvino Šilėno teigimu, savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti.
„Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingų patalpų išlaikymui”, – sakė Ž. Šilėnas.
Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10–15 kv. m bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.
„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, – pastebi Ž. Šilėnas.
LRRI ir Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69543